Kalbininkasbiblioteka

Bernardas Brazdžionis · 1907–2002

„Eilėraščiai“ konspektas

Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.

Atnaujinta

Kartoti kortelėmis (25)Kūrinys ir skaitymo planas

Apie ką „Eilėraščiai“?

Bernardo Brazdžionio eilėraščiai, parašyti 1927–1943 metais. Juose kalba šauklys ir pranašas, kuris kreipiasi į tautą ir Dievą. Svarbiausi vaizdai yra keleivis, einantis per amžius, ir neregys, kuris meldžiasi žvaigždėms. Eilėraščiai rodo tikėjimą Dievu ir tėvyne, kuri išlieka ir okupacijų metais.

Įsimink

  1. B. Brazdžionis (1907–2002), neoromantikas, poetas šauklys; vaikams rašė Vytės Nemunėlio slapyvardžiu.
  2. T. Venclovos teigimu, du pagrindiniai vaizdiniai: keleivis (nerimas, ieškojimas) ir neregys (vienatvė, susikaupimas).
  3. „Per pasaulį keliauja žmogus“ (1937): miršta tautos, viešpatijos ir imperatoriai, „tik tu vienas per amžius eini“.
  4. „Šaukiu aš tautą“ (1941): protėvių dvasia šaukia tautą vienytis, pakilti ir nekeršyti.
  5. III gimn. B kursas: Aistis arba Brazdžionis; A kursas: Aistis, Brazdžionis arba Radauskas.

„Eilėraščiai“: argumentai rašiniui

  • Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas Eilėraštyje „Aš čia – gyva“ kalbantysis naktį, tamsią tarsi kapas, ieško tėvynės ir klausia, ar ji dar gyva. Atsako žemė, dangaus skliautai, Dubysa ir daina.Tai rodo Tėvynė gyva tol, kol gyva jos žemė, gamta ir daina: jos balsas rodo žmogui kelią net tamsiausiu metu.
    „Atsakė man: – Aš čia – gyva!“
    Kontekstas Palygink su Maironio „Pavasario balsais“: ir ten poetas kalba kaip tautos dainius.
  • Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas „Paskutiniame pasmerkto myriop žodyje“ teisiamasis atmeta kaltinimą, kad nemylėjo tėvynės.Tai rodo Kaltu jis save laiko ne dėl to, kuo kaltina teismas, o dėl to, kad matė, kaip brolis broliui vagia laisvę, ir tylėjo.Kontekstas Brazdžionis 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir mirė JAV: jo pokario poezija liudija okupuotos tautos likimą.
  • Ar tikėjimas žmogui yra atrama, ar našta?Epizodas Kalėdų naktį mūrininkas, kurio žmonės neįleido į bažnyčią, kalbasi su Kūdikiu Jėzumi ir prisipažįsta, kad geria.Tai rodo Tikėjimas jam lieka atrama net atstumtam: Dievas arčiau už tuos, kurie jo neįleido.
    „Viešpatie, tai Tu ten praėjai.“
    Kontekstas Palygink su V. Krėvės „Raganiumi“: ir ten paprasto žmogaus tikėjimas svarbesnis už bažnytines formas.
  • Kas lemia žmogaus vertę?Epizodas Eilėraštyje „Per pasaulį keliauja žmogus“ amžinas balsas sako, kad miršta tautos, viešpatijos ir imperatoriai, o žmogus eina per amžius.Tai rodo Žmogus pasirodo didesnis už sostus ir valdžias: jo vertė amžina, o galia praeina.
    „Kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė“
    Kontekstas Palygink su A. Mickevičiaus poemomis: ir ten poetas kalba kaip pranašas apie žmogaus ir tautos likimą.
  • Ar žmogus gali likti laisvas nelaisvėje?Epizodas „Šaukiu aš tautą“ protėvių dvasia kviečia užguitą tautą burtis, vargo naktį palikti vergams ir nekeršyti.Tai rodo Laisvė prasideda žmogaus viduje: tauta laisva, kai nenori būti vergu, net jei dar pavergta.
    „Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.“
    Kontekstas Susiek su B. Krivicko eilėraščiais: ir ten tautos laisvė yra vertybė, dėl kurios verta kovoti.

„Eilėraščiai“: epocha

  • Nepriklausoma Lietuva, Kaunas: svarbiausi prieškario rinkiniai išėjo 1931–1939 m.
  • Nacių okupacijos metų rinkiniuose (1941–1943) vyrauja pavergtos tautos likimas
  • 1943 m. rinktinė „Per pasaulį keliauja žmogus“ tapo populiariausia savo meto poezijos knyga

„Eilėraščiai“: autorius

  • Gimė 1907 m. Stebeikėliuose (Pumpėnų vlsč.), 1908–1914 m. su tėvais gyveno JAV
  • 1934 m. baigė lituanistiką VDU, 1940–1944 m. vadovavo Maironio literatūros muziejui
  • 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. į JAV, nuo 1955 m. gyveno Los Andžele
  • Mirė 2002 m. Los Andžele, palaidotas Kaune; 1989 m. po 45 metų aplankė Lietuvą

„Eilėraščiai“: kūrinys

  • Mūsų atranka: 11 eilėraščių iš 1927–1943 m., nuo „Poeto autobiografijos“ iki „Viešpaties žingsnių“
  • Rinkiniai: „Amžinas žydas“ (1931), „Krintančios žvaigždės“ (1933), „Ženklai ir stebuklai“ (1936)
  • „Kunigaikščių miestas“ (1939) pelnė valstybinę premiją; „Šaukiu aš tautą“ išėjo 1941 m.
  • Daugiausia ketureiliai, eilutės dažnai nelygaus ilgio, daug pakartojimų ir refrenų
  • T. Venclovos teigimu, svarbiausias įkvėpimo šaltinis yra Biblija: psalmės, pranašų knygos, Evangelija, Apreiškimas

„Eilėraščiai“: temos

„Eilėraščiai“: veikėjai

  • Lyrinis subjektasdažnai šaukia ar pranašauja, kreipiasi į tautą, žemę ar Dievą
  • Žmogus„Per pasaulį keliauja žmogus“baltas, žydro veido, kaip vėlė nemarūnė keliauja per pasaulį
  • Neregys„Neregio elegija“niekada nematė šviesios pasaulio karalijos; tegu jo malda skamba žvaigždėms, ne stabams
  • Mūrininkas„Ką sakė mūrininkas Jėzui tą naktį“sako esąs alkoholikas, bet prisiekia, kad negirtas; žmonės nenorėjo jo įleisti į bažnyčią; tą naktį kalba Jėzui
  • Pasmerktasis„Paskutinis pasmerkto myriop žodis“teisme kaltina save, kad matė, kaip brolis broliui vagia laisvę, bet tylėjo
  • Protėvių dvasia„Šaukiu aš tautą“kalbėtojas, šaukiantis tautą iš amžių
  • Tėvynė„Aš čia – gyva“atsako lyriniam subjektui: „Aš čia – gyva“ taria žemė, dangaus skliautai, Dubysa ir daina

„Eilėraščiai“: sąvokos

  • NeoromantizmasBrazdžionis ir Aistis tęsia XX a. pradžios neoromantinę tradiciją
  • RefrenasEilėraštyje „Per pasaulį keliauja žmogus“ posmas apie baltą žmogų iš viso skamba keturis kartus
  • AnaforaEilėraštyje „Šaukiu aš tautą“ aštuoni posmai iš devynių prasideda žodžiu „Šaukiu“
  • PersonifikacijaEilėraštyje „Aš čia – gyva“ prabyla žemė, dangaus skliautai ir Dubysa
  • Antitezė„Neregio elegijoje“ neregys meldžiasi žvaigždėms, o nepažįstami broliai šviesiame pasaulyje suklupo prieš stabus

„Eilėraščiai“: sąsajos

  • Tautos dainiusMaironis, „Pavasario balsai“
    Plačiau

    Okupacijų metais Brazdžionis tapo beveik toks pat populiarus kaip Maironis.

  • NeoromantizmasJ. Aistis, eilėraščiai
    Plačiau

    Programos rekomendacijose siūloma Aistį ir Brazdžionį skaityti greta, ieškant neoromantikams būdingų panašumų.

  • Poetas pranašasA. Mickevičius, poemos
    Plačiau

    T. Venclova tremties metų Brazdžionio pranašo ir tautos guodėjo poziciją lygina su lenkų romantikais, tarp jų Mickevičiumi.

  • SimbolizmasV. Mykolaitis-Putinas, eilėraščiai
    Plačiau

    Pasak T. Venclovos, jaunasis Brazdžionis daug ką perėmė iš lietuvių simbolizmo ir susišaukė su Putinu, Sruoga, Kirša.

„Eilėraščiai“: citatos

  • „Kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė“
    lyrinis subjektas, „Per pasaulį keliauja žmogus“
  • „Per tave aš nešu juodą saulę,“
    neregys, „Neregio elegija“
  • „Atsakė man: – Aš čia – gyva!“
    lyrinis subjektas perduoda tėvynės atsakymą, „Aš čia – gyva“
  • „Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.“
    protėvių dvasia, „Šaukiu aš tautą“
  • „Viešpatie, tai Tu ten praėjai.“
    lyrinis subjektas, „Viešpaties žingsniai“
Ar konspektas padėjo?

Visi autoriai ir konspektai