Gyvenimas Faustui našta, jis prakeikia viską, kas žmogų guodžia, net tikėjimą, viltį ir kantrybę. Jis trokšta patirti visą žmonijos džiaugsmą ir kančią, todėl Mefistofeliui kelia sąlygą: jei kada nors nurims patenkintas ir ištars „Sustok, akimirka žavi!“, velnias gali jį pasiimti. Sąlyga rodo pagrindinę tragedijos temą, nerimstantį žmogų, kuris niekada nepasitenkina tuo, ką žino ir turi. Faustas sukerta rankomis ir pasirašo krauju.