Faustas ateina su raktais jos išvaduoti, bet jo lūpos jai atrodo šaltos. Margarita prisipažįsta pražudžiusi motiną ir nuskandinusi kūdikį, mato kraują ant jo rankų ir prašo pasirūpinti kapais. Bėgti ji nenori, nes nenorėtų klajoti persekiojama ir su nešvaria sąžine. Kai tarpduryje pasirodo Mefistofelis, ji šaukiasi Dievo teismo ir angelų. Mefistofelis sako, kad ji pasmerkta, o balsas iš aukštybių atsako, kad išgelbėta.