Senas Priamas, palydėtas Hermėjo, naktį ateina į Achilo palapinę, apkabina jo kelius ir bučiuoja rankas, nužudžiusias jo sūnus. Jis prašo: „Tėvą tu savo atmink, prilygstantis dievui Achilai“. Achilas prisimena savo tėvą Pelėją, kuriam senatvėje jis nebus atrama, ir draugą Patroklą, o Priamas verkia dėl Hektoro. Abu verkia kartu. Achilas pakelia senelį, liepia nuplauti Hektoro kūną ir pažada vienuolika dienų nekariauti, kad trojėnai galėtų jį palaidoti. Susitikimas parodo, kad bendras sielvartas priešus padaro žmonėmis: rūstus karys parodo gailestį.