HENRIKAS MAZOVIETIS (paliesdamas pirštų galais Jono Skarbeko krūtinę). Tu, kaip dvasios tėvas, palaikyk jos širdies stiprumą, tesipriešina Skirgailos užgaidoms. Kiek tik galima stipriau tesipriešina. Juo didesnis užsispyrimas, juo didesnė mums, kurie turėsime tarpininkauti, bus nauda... (Nusigręžia ir, trindamas iš džiaugsmo delnus, žingsniuoja išilgai kambario ten ir atgal). A, nemandagus valdove, aš tau atkeršysiu!.. Aš tave pažeminsiu, priversiu prašyti mano malonės!.. Pažinsi, kas yra kunigaikščių kilmės Plocko vyskupijos nominatas!.. Dieglius tau būsiu, kol atsieksiu savo tikslą... Dievo garbe siekiu, atkeršysiu tau... Atkeršysiu!....
JONAS SKARBEKAS (liūdnai). Bijau, serenissime, kad Dievas nelaimins kerštingų sumanymų, ir turės nukentėti nekalta našlaitė.
II
Ten pat – Vilniaus Augštojoje pily. Nedidelis niaurus kambarys, žemais skliautais ir mažučiais langeliais. Šalia sienų suolai. Kampe paprastos ąžuolinės skobnys. Gale jų augšta atrama kėdė. Priešakyje paprastas suolelis. Ant suolų, aplinkui skobnių, susėdę artimiausi kunigaikščio bajorai; prieš kiekvieną jų stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta. Gale skobnių, kėdėje, sėdi kunigaikštis Skirgaila. Kitam gale, priešais, vaidila Stardas. Jis vos tik baigęs dainuoti ir stovi, kankliais dar į skobnis atsirėmęs.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko iš tikrųjų siekia Henrikas Mazovietis, atvykęs į Vilnių?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Oficialiai jis atstovauja karaliui ir Bažnyčiai, bet pats atskleidžia tikslą: atgauti Voluinę ir Podolę, kurios buvo „pažadėtos kaipo kraitis lenkų karalystei“. Žinią apie sulaikytą Oną jis iškart įvertina kaip naudą: „Tai mūsų naudai“. Lydos valstija jam menka, nes už ją lenkai gausią žemes, „kur upės pienu ir medumi teka“. Be to, jį skatina asmeninis įžeidimas: valdovas jo nepriėmė, ir Henrikas kartoja: „Atkeršysiu!“
Rašiniui: Valdžia
2. Kodėl Henrikas nori, kad Ona kuo stipriau priešintųsi Skirgailai?
Rašiniui: ValdžiaDora
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.