Vytautas Mačernis · 1921–1944
Įžanga
1 psl. iš 25·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
1 psl.
- Į žemę piktas vakaras atėjo,
- Toks baisiai svetimas ir neramus,
- O ten už lango blaškosi klajoklis vėjas
- Ir lyg keleivis beldžias į duris.
- Bet aš vidun jo niekad neįleisiu,
- Duris užversiu dar tampriau –
- Aš pilnas nerimo, kažko pasiilgęs baisiai,
- Paskendęs vakaro rimty, mąstau
- Apie šią žemę ir kalvas suartas,
- Ir iš storų sienojų pastatytus šiuos namus,
- Ir žmones einant iš kartos į kartą –
- Tuos žmones jaunus, pranašius.
- Menu jų vasaros auksinį derlių,
- Gegužės mėnesio naktis brandžias,
- Laukus, priėjus pjūčiai, grūdą berlų
- Ir kuriančių žmonių kančias.
- Tai plazda jie šio vakaro šešėliuos,
- Ryškėja mostai ir galia
- Ir pamažu atgimsta vėlei,
- Atgimsta vėlei per mane...
Klausimai: Įžanga
1. Ką reiškia Įžangos žodžiai, kad kartų žmonės „atgimsta vėlei per mane“?
Rodyti atsakymą
Kalbantysis neįsileidžia vėjo ir mąsto apie žemę, namus ir žmones, einančius „iš kartos į kartą“. Jų derlius ir kančios atgyja jo mintyse, todėl per jį praeitis vėl gyva. Pirmoji vizija tai iškart parodo. Kalbančiajam pabudus vidunaktį, prieš akis praeina visa diena tėviškėje, o pabaigoje vėl lieka „tamsus vidunaktis“.
Rašiniui: LaikasGimtinėKūrėjas
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.