Maironis · 1862–1932
Jūratė ir Kastytis
17-21 psl. iš 24·apie 15 min.·2 paaiškinimai·2 klausimai
17 psl.
- Saulutė leidžias vakaruos;
- Skubėk namo, skubėk, Kastyti!
- Matutė laukus nekantruos:
- Jai nusibos besižvalgyti
- Į besiūbuojančias marias
- Ir vėjo ištemptas bures.
- Bet Kastyti,
- Kaip matyti,
- Marių dovanos vilioja;
- Vakarėlio jis nelaukia,
- Tik žuvytėms tinklą traukia,
- O mintis dausuos skrajoja.
- Liūliuoja vilnys pamaži;
- Aukštai žvaigždutės pasimatė;
- Ir štai iš vandenų graži
- Išplaukia dieviška Jūratė,
- Balta kaip vandenų puta,
- Žaliai lig pusės pridengta.
- Oi Kastyti
- Baltalyti,
18 psl.
- Kam žuvytes man vilioji?
- Kam vilioji marių giją?
- Marės - mano viešpatija!
- Aš - Jūratė nemarioji.
- Bet nenusiminė bailiai
- Kastyčio vyriška krūtinė;
- Akių tik žiebė spinduliai
- Ir jėga tryško begaline;
- O atsikvėpęs sau plačiai,
- Irklavo į aną stačiai.
- Vos Jūratė
- Jį pamatė
- Priešais milžinu galiūnu,
- Užsimiršusi skaistybės,
- Savo dieviškos didybės,
- Pamylėjo žemės sūnų.
- Pakilo vėsulas staigus;
- Sujudo bangos apmaudingos;
- Nustebo net patsai dangus,
- Kada Jūratės dauggalingos
19 psl.
- Kasa ir lūpų geiduliai
- Kastytį palietė meiliai.
- Jis laimingas! Stebuklingas
- Marių pasakas sapnuoja,
- O Jūratė prie jo šono
- Rūmuos gintaro geltono
- Jam akis saldžiai bučiuoja!..
- Bet susirūstino smarkus
- Perkūnas, iš dangaus pamatęs,
- Kad drįso palytėt žmogus
- Skaistybę dieviškos Jūratės;
- Paleidęs žaibą ir griausmus,
- Sudaužė gintaro namus.
- O Kastytį
- Baltalytį
- Liepė bangai pasiūbavus
- Palangoj, aikštėn pušyno,
- Išvilioti ant smeltyno,
- Negyvai jį užbučiavus.
- O, paklausykit vakarais,
20 psl.
- Kai marių bangos nerimauja
- Ir krantą barsto gintarais
- Gelmės nematomoji sauja:
- Girdėtis per miglas-druskas,
- Lyg verkia ir vaitoja kas!
- O vaitoja,
- Ašaroja
- Tai Jūratė nelaiminga:
- Atsiminusi Kastytį
- Ir kad rūmai sudaužyti
- Dievo apmauda bausminga.
- Dabar lietuvė pamariais,
- Suvarsčius gintarų siūlelį,
- Sau mėgsta baltą kaklą jais
- Gražiai papuošti prieš bernelį;
- Bet kai meilužę uždainuos,
- Ji skamba tonuose liūdnuos.
- O kai myli,
- Norint tyli,
- (Jos sapnai tylėt įpratę),
21 psl.
- Tai ta meilė jos krūtinėj
- Neša jėgoj begalinėj
- Kartais audra, kaip Jūratė.
Klausimai: Jūratė ir Kastytis
1. Kaip padavimas „Jūratė ir Kastytis“ paaiškina gintarą pajūryje ir liūdnas lietuvės meilės dainas?
Rašiniui: MeilėGamtaKaltė
2. Kur Perkūnas liepia bangai išmesti negyvą Kastytį?
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.