Nedaugel mūsų

14 psl.

1. Nors mūsų, broliai, nedaugel yra,
2. Tačiau mes tvirti, jei riš vienybė;
3. Į darbą stokim vyras į vyrą:
4. Sujungtos rankos suteiks stiprybę.
5. Didžios nelaimės spaudžia tėvynę,
6. O priešas laukia jos prapuolimo,
7. Kapuose bočiai, kurie ją gynė,
8. Mes gi prislėgti nusiminimo.
9. Tačiau tėvynė dar nepražuvus;
10. Nušvis jos vėlei garbė spindėjus;
11. Nuslinks ta šmėkla, kaip ir nebuvus;
12. Saulutė džiugins vėl patekėjus.
13. Tai ko gi mūsų dvasia beliūsta,
14. Norint ne kartą širdį ir skausta;
15. Pabudę naktį varykim rūstą:
16. Dienos šviesesnės ateitis rausta.