O tos dūmos vargdieninės

Griaužia kai kada,

Tartum rūdys geležinės

Amžina žaizda.

Jūratė ir Kastytis

Saulutė leidžias vakaruos;

Skubėk namo, skubėk, Kastyti!

Matutė laukus nekantruos:

Jai nusibos besižvalgyti

5Į besiūbuojančias marias

Ir vėjo ištemptas bures.

Bet Kastyti,

Kaip matyti,

Marių dovanos vilioja;

10Vakarėlio jis nelaukia,

Tik žuvytėms tinklą traukia,

O mintis dausuos skrajoja.

Liūliuoja vilnys pamaži;

Aukštai žvaigždutės pasimatė;

15Ir štai iš vandenų graži

Išplaukia dieviška Jūratė,

Balta kaip vandenų puta,

Žaliai lig pusės pridengta.

Oi Kastyti

20Baltalyti,