Tai ta meilė jos krūtinėj
Neša jėgoj begalinėj
Kartais audra, kaip Jūratė.
Vakaras (Ant ežero Keturių Kantonų)
Ežero skaisčios bangos liūliavo
Žaliu smaragdu;
Laivą be irklo varė, lingavo
Vėsos dvelkimu.
Saulė už Alpių leidos sutingus;
Varpai Liucernos
Dievui aukojo darbus vargingus
Žmogaus ir gamtos.
Medžių ant saulės kepintas lapas
Nuspindo rasa;
Rožių iš kalnų papūtė kvapas
Skania sveikata.
Audžiau nurimęs aukso svajones
Aušros spinduliais;
Lėkė jos, skrido, pilnos malonės,
Padangių keliais.
Vedė jas paukščių kelias žvaigždėtas,
Lydėjo širdis
Į tolimąsias, į numylėtas
Tėvelių šalis.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip padavimas „Jūratė ir Kastytis“ paaiškina gintarą pajūryje ir liūdnas lietuvės meilės dainas?
Rašiniui: MeilėGamtaKaltė
2. Kaip eilėraštyje „Vakaras“ susiję ežeras Šveicarijoje ir tėvynė?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ežero vaizdai yra dabartis: skaisčios bangos, Alpės, Liucernos varpai, rožių kvapas. Vakaras gražus ir ramus, ir būtent ramybė pažadina svajones. Jos skrenda į „Tėvelių šalis“, ir eilėraštis persikelia į praeitį: žemčiūgai ir jurginai prie langų, sesutė su rūtomis, brolio juodbėrėlis, Dubysa. Šveicarijos grožis tik primena savą kraštą ir prabėgusią jaunystę, todėl pabaigoje per skruostą rieda ašara.
Rašiniui: TėvynėGamta
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.