Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai
Trakų štai garbinga pilis!
Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,
O ji tebestovi dar vis.
Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos
Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..
Kai vėjas pakyla ir drumsčias vanduo,
Ir ežeras veržias platyn, –
Banga gena bangą, ir bokšto akmuo
Paplautas nuvirsta žemyn.
Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną,
Graudindamos jautrią širdį ne vieną.
Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai!
Ir tiek mums davei milžinų!
Tu Vytauto didžio galybę matei,
Kad jojo tarp savo pulkų!
Kur tavo galia, garsi palikimais?
Kur ta senovė, brangi atminimais?
Nutilusios sienos, apleistos visų,
Be sargo, ginklų, be žmogaus!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Trakų pilies griuvėsiai graudina lyrinį subjektą?
Rašiniui: IstorijaTėvynėPraeitis
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.