O vėl kartais iš knygelių poterius imdams

Irgi dūsaudams pas knygas aukštyn pažiūrėjo.

Taipgi bevargstant jam ir gėdiškai bedejuojant,

Štai viens jo tarnų pargrįžęs jam pasirodė

445Ir pasikloniodams, kaip tarnui reik pasikloniot,

Jam kupčelninko Mikolo gromatą davė.

Amtsrotui laiškus atplėšiant irgi beskaitant,

Štai ir Pričkus jau parčiuožęs iš Karaliaučiaus,

Ale dūsaudams ir liguostas jam pasirodė;

450Nės jau žilas buvo žmogus ir sirgdavo tankiai.

Amtsrots, tris žakus naujų skarbų pamatydams,

Vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti paliovė.

Bet kaip jo tarnai, kiek yr, surokuoti pagavo,

Štai kokia nečėstis! Šilingo pasigedo

455Amtsrots dėl iškados tos taipo nusigando,

Kad per visą naktį vėl miegot negalėjo,

O, išaušus jau, taipo sumušdino Pričkų,

Kad vos tris dienas sulaukęs numirė biedžius.

Bet ir vakmistrui taip smarkiai mušė per ausį,

460Kad ir jis penkias dienas ant patalo sirgo;