Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą

Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.

Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,

Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.

5Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė

Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.

Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,

O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.

Vislab, kas rudens bjaurybėj numirė verkdams,

10Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo

Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,

Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikyt.

Žiurkės su šeškais iš šalto pašalio traukės.

Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms,

15Pelės su vaikais ir kurmiai šilumą gyrė.

Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų

Mus jau vargint vėl pulkais visur susirinko

Ir ponus taip, kaip būrus, įgelt išsižiojo.

Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudint

20Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n'užsimiršo.

Tuo pulkai jų pro plyšius išlįsti pagavo

Ir lakstydami su birbynėms žaisti pradėjo;

O vorai kampuos sėdėdami verpalus audė

Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami mezgė.

25Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės

Ir suplėšyt ką tyloms į pagirį traukės.

Ale kokie dyvai - nei viens iš didelio pulko

Verkdams ar dūsaudams mus lankyt nesugrįžo;

Ne! ne verkt, bet linksmintis visi susirinko:

30Nes darbai žiemos visur jau buvo sugaišę

Irgi pavasaris ant visų laukų pasirodė.

Tuo po tam pašaliai visi kribždėti pagavo

Irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikėlė.

Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams

35Ir linksmai lakstydams ik debesių kopinėjo;

O kits ant šakų kopinėdams garbino dievą.

Bet ir valgių dėl skūpų nei viens nesiskundė.

Rūbai šio ir to didei jau buvo nudilę;

O tūls lopytą parlėkdams parnešė kuodą

40Ir pasisotint ant laukų vos mažumą rado.

O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo,

Bet visi visur sumišai šokinėdami džiaugės.

Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas

Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą.

45Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė

Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados

Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą.

Kraiką jie visur didei sudriskusį rado;

Ogi namus naujus, užpernai tikt budavotus,

50Rado ant visų kampų permier pagadintus.

Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų

Vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę.

Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;

Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;

55Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams,

Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai.

Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį;

O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė.

Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję,

60Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai