Tuo pulkai jų pro plyšius išlįsti pagavo

Ir lakstydami su birbynėms žaisti pradėjo;

O vorai kampuos sėdėdami verpalus audė

Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami mezgė.

25Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės

Ir suplėšyt ką tyloms į pagirį traukės.

Ale kokie dyvai - nei viens iš didelio pulko

Verkdams ar dūsaudams mus lankyt nesugrįžo;

Ne! ne verkt, bet linksmintis visi susirinko:

30Nes darbai žiemos visur jau buvo sugaišę

Irgi pavasaris ant visų laukų pasirodė.

Tuo po tam pašaliai visi kribždėti pagavo

Irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikėlė.

Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams

35Ir linksmai lakstydams ik debesių kopinėjo;

O kits ant šakų kopinėdams garbino dievą.

Bet ir valgių dėl skūpų nei viens nesiskundė.

Rūbai šio ir to didei jau buvo nudilę;

O tūls lopytą parlėkdams parnešė kuodą

40Ir pasisotint ant laukų vos mažumą rado.

O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo,

Bet visi visur sumišai šokinėdami džiaugės.

Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas

Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą.

45Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė

Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados

Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą.

Kraiką jie visur didei sudriskusį rado;

Ogi namus naujus, užpernai tikt budavotus,

50Rado ant visų kampų permier pagadintus.

Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų

Vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę.

Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;

Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;

55Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams,

Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai.

Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį;

O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė.

Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję,

60Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai

Ir, kelias varles bei rupuižes paragavę,

Dievui iš širdies visos viernai dėkavojo.

Tu žmogau niekings! mokinkis čia pasikakint

Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo dievą.

65Krūmus ir girias visokios ošino dainos;

O laukus visur bei pievas skambino garsai.

Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė

Ir sutvertojį linksmai rykaudami gyrė.

Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė

70Irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus,

O paskui valgius prastus be priprovų valgė

Ir pasivalgiusios pliuškėjo pasaką savo.

Gervins ik debesių juodų dyvinai kopinėdams

Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų;

75Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams,

Ne! jis nor pamokint, kaip dievo didė galybė

Ir paukštelių balsuos yr didei stebuklinga.

Žvirbliai su vaikais žodžius girdėdami tokius:

"Rods, - tarė, - mūs giminė taip jau vis šlovina dievą."

80Bet lakštingala, dar ikšiol kytriai pasislėpus,