Metai94 psl. · apie 5 min.
Rudenio gėrybės63% kūrinio
94 psl.

Irgi beglostydams jį maldo, kad susimiltų.

O štai tuo paskui, kaip didis pons įsirėmęs

Irgi nesvietiškai darkydams, vargina biedžių

Ar besišypsodams jo prastą niekina namą."

"Rods, - tarė Pričkus, - taip ir man daugsyk pasidarė,

Kad aš šaltyšiaudams šen ir ten jodinėjau.

Amtmons keikė taip, kad man plaukai pasišiaušė,

O tarp būrų daug mane jau kone visą prakeikė.

Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaukė

Ir, kad urdelį n'ištaisiau, tuo mušė per ausi,

Kad snargliai perdėm iš nosies šokti pagavo.

Rods tai kiauliškas maniers ir didelė gėda,

Ypačiai kad dėl to baudžiauninks pradeda juoktis,

O paskui šaltyšiaus jau visai nesibijo

Ir jį spiaudydams per paiką kumelį laiko.

Kad mane pons kampe tamsiam ir visą nupeštų,

Ale po tam šviesoj kožnam vėl visą pagirtų,

Tai ben dūšiai taip skaudu nei sunku nebūtų.

Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau,

Kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiept pasidrąsin.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kuo remiasi Bužo mintis, kad ponas ir būras lygūs?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Žmogaus vertėKilmėBūrai ir ponai

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.