Salomėja Nėris · 1904–1945
Donelaitis
43-44 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
43 psl.
- Miestai ir miškai, upelio krantas:
- Tilžė, Lazdynėliai, Širvinta –
- Prūsų Lietuva! Kur miega Mantas,
- Kur palaidota narsi tauta.
- Amžiais trypė vokietis tą kraštą
- Ir į grendimą sumindė jį tvirtai.
- Mums gyvi teliko Donelaičio raštai,
- Skambūs dar lietuviški vardai.
- Karžygiu mes Donelaitį šiandie minim,
- Kurs laimėjo didžią kovą mums.
- Priešas kirto kumštim geležinėm,
- O jisai – kalbos gimtosios gražumu.
- Jo saulelė, kai laukus ji budina, –
- Geraširdė būriška mama.
- Žvanga žiemos, gaudžia vėjai rudenio.
- Mielo kakalio jaukioji šiluma!
- Paskui arklą kūprina per pūdymus
- Ten lietuviai baudžiavos naguos.
- Būrų būryje, pats būras būdamas,
- Tegalėjo taip širdingai juos paguost.
44 psl.
- Jis rinktiniais žodžiais priešus plūdo,
- Sąmojaus juos čaižė botagu.
- Mūsų gi karta – kitokio būdo:
- Lietuvą iš kraugerio nagų
- Išvaduoti gali ginklas plieno
- Ir netrukus išvaduos.
- Suskambės pavasarėlio dienos,
- Laisvės gėlės pražydės veiduos.
- 1943.XII.24.
Klausimai: Donelaitis
1. Kaip eilėraštyje „Donelaitis“ Donelaičio kova palyginama su kalbančiosios kartos kova?
Rodyti atsakymą
Donelaitis pavadintas karžygiu, kuris „laimėjo didžią kovą mums“. Priešas kirto geležiniais kumščiais, o jis atsakė „kalbos gimtosios gražumu“, guodė baudžiavos prispaustus būrus ir „Sąmojaus (...) botagu“ plakė priešus. Kalbančioji sako, kad jos karta „kitokio būdo“: Lietuvą išvaduoti gali „ginklas plieno“. Žodis ir ginklas čia sugretinti kaip dvi to paties pasipriešinimo formos.
Rašiniui: KūrėjasIstorijaTėvynė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.