Močiutė

70 psl.

1. Ji kas rytmetį kėlė iš miego,
2. Mokė vaikščioti, melstis, kalbėt.
3. Kaip ratelis ji sukosi, bėgo
4. Tekina iki kapo duobės.
5. Mes jai glostome veidus raukšlėtus,
6. Prašom: – Pasaką ilgą pasek!
7. Seka, seka močiutė iš lėto,
8. Seka pasakas ilgas, baisias.
9. Matom milžinus, kirviais ginkluotus,
10. Kertant priešus – lyg malkas sausas.
11. Matom – ragana skrenda ant šluotos,
12. Kaip kometa – į velnio dausas.
13. – Tai dėl jūs, dykaduoniai, švenčiu taip,
14. – Tai dėl jūsų nuo darbo gaištu!
15. Nuolaidžiai aimanuoja močiutė –
16. Gyvas kodeksas dėsnių griežtų.
17. – Po rugius lando šunes pasiutę: –
18. – Į rugius, vaikai, šiukštu, nelįskit!
19. – Tu nebraidžiok po rasą basutė!
20. – Kas iškapstė man pasėlio lyses?

71 psl.

1. – Vaikai, vaikai! Neklausot, negudrūs, –
2. – Įsitrauks jus žalioji varlė! –
3. Mat, be galo mes mėgom prie kūdros
4. Ant pilvų atsigulę gulėt.
5. Kartą rytmetį, vos tik nubudus,
6. Prie lovelės stovėjo mama, –
7. Glamonėjo ir glostė abudu,
8. Kažko veidą šalin sukdama.
9. Kas tau, mama, ar uodas įgylė?
10. Ko trini skarele sau akis?
11. Kur močiutė? Kodėl jinai tyli?
12. Kur močiutė? Ko tyli? – Sakyk!
13. Oi, nutvers dabar raganos ražas!
14. Oi, baisu – devyngalvis praris!
15. Ji nuvaikščiotas kojas atgręžus
16. Į klabenamas vėjo duris.
17. 1944.V.