Salomėja Nėris · 1904–1945
Prie Stalingrado
39-40 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
39 psl.
- Juodasparniai vėjai skrenda, –
- Stepėje baugu.
- Juodvarniai snapus galanda,
- Ašmenis nagų.
- Kažkur teka žalias Reinas,
- Pilys ant kalnų.
- Tu čionai paklydęs ainis
- Riterių Sūnų.
- Tau mirties drobulę storą
- Kloja sutema.
- Nepriims, tavęs nenori
- Žemė svetima.
- Vėtros nesiliaus tau krykštę,
- Kol diena išauš.
- Tarsi žolę tą pernykštę,
- Plaukus tavo šiauš.
- Tu ramios nerasi vietos,
- Žemė nepriglaus.
- Žvarbios darganos ir lietūs
- Kaulus tavo plaus.
40 psl.
- Karo laukas atsimainęs
- Lauks taikių dienų.
- Būk tu paskutinis ainis
- Riterių Sūnų!
- Maskva, 1943.X.25.
Klausimai: Prie Stalingrado
1. Kaip eilėraštyje „Prie Stalingrado“ kalbančioji žiūri į priešo karį?
Rodyti atsakymą
Ji kalba su juo tiesiogiai, kaip su žmogumi. Ji primena, kad kažkur teka žalias Reinas ir stovi pilys, o jis čia tik „paklydęs ainis“. Stepė jam svetima: žemė jo nepriims, jis neras ramios vietos, lietūs plaus jo kaulus. Tačiau pabaigoje sakoma, kad karo laukas sulauks taikių dienų, ir linkima, kad šis karys būtų paskutinis „Riterių Sūnų“ ainis. Svarbiausia jai, kad tokie karai nebesikartotų.
Rašiniui: IstorijaŽmogaus vertė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.