Daug mėnesių karo praėjo,
Dienų daug lyg tankai sunkių.
Aš dieną ir naktį ilgėjaus
Saulelės tavo akių.
Lyg vakar – prie kiemo vartelių.
Žvilgsniu palydėjai mane...
Nė karto, nė vieno kartelio
Tavęs neregėjau sapne.
Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, –
Aš džiaugsiuos tavim ir tokiu.
Tėvynės oro man trūksta,
Saulelės tavo akių.
1941.
Sakalai broleliai
Sakalai broleliai – kur jūs?
Girios ąžuolėliai – kur jūs?
Ar baltoj smiltelėj trūnit?
Girių glūdumėlėj tūnit?
Čia ruduo jau –
aukso šarvais apsidengęs.
Gervių virvės
nuringavo per padanges.
Vidur lauko iškerojo varnalėša.
Mano gimtą brangią žemę
priešai plėšia.
Rudenėlis ir tėvynėj:
Aitriai kvepia šile viržiai...
Vilkis karišką milinę,
Susijuoski standų diržą.
Atklajūnai
vakariniai vėjai plėšos.
Užkerojo mano kraštą
varnalėšos.
Šalta, šalta – be ugnelės,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokie tautosakos elementai yra eilėraštyje „Sakalai broleliai“ ir kam jie reikalingi?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Eilėraštis prasideda kreipiniais, kaip liaudies daina: „Sakalai broleliai – kur jūs? / Girios ąžuolėliai – kur jūs?“ Sakalai ir ąžuolai reiškia brolius, jaunus vyrus. Gausu mažybinių žodžių (smiltelėj, glūdumėlėj, ugnelės, namučių). Dainų motyvas, kai sesė eina brolių ieškoti, perkeliamas į karą: „Sesė brolių eis ieškoti“. Priešai vaizduojami kaip varnalėšos, užkerojusios kraštą. Per tautosaką karo netektis susiejama su sena tautos patirtimi.
Rašiniui: TėvynėIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.