Sakalai broleliai – kur jūs?
Girios ąžuolėliai – kur jūs?
Ar baltoj smiltelėj trūnit?
Girių glūdumėlėj tūnit?
Čia ruduo jau –
aukso šarvais apsidengęs.
Gervių virvės
nuringavo per padanges.
Vidur lauko iškerojo varnalėša.
Mano gimtą brangią žemę
priešai plėšia.
Rudenėlis ir tėvynėj:
Aitriai kvepia šile viržiai...
Vilkis karišką milinę,
Susijuoski standų diržą.
Atklajūnai
vakariniai vėjai plėšos.
Užkerojo mano kraštą
varnalėšos.
Šalta, šalta – be ugnelės,
be namučių.
Atklajūnai vakariniai vėjai pučia.
Sakalai broleliai mano!
Ąžuolai žalieji mano!
Oi, keliai – šakom šakoti!
Sesė brolių eis ieškoti.
Vilko takas – kelias mano,
Jį geltoni lapai dengia, –
Juo nuskriejo partizanai,
Ir šalta mirtis juo žengia.
Penza, 1941.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokie tautosakos elementai yra eilėraštyje „Sakalai broleliai“ ir kam jie reikalingi?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Eilėraštis prasideda kreipiniais, kaip liaudies daina: „Sakalai broleliai – kur jūs? / Girios ąžuolėliai – kur jūs?“ Sakalai ir ąžuolai reiškia brolius, jaunus vyrus. Gausu mažybinių žodžių (smiltelėj, glūdumėlėj, ugnelės, namučių). Dainų motyvas, kai sesė eina brolių ieškoti, perkeliamas į karą: „Sesė brolių eis ieškoti“. Priešai vaizduojami kaip varnalėšos, užkerojusios kraštą. Per tautosaką karo netektis susiejama su sena tautos patirtimi.
Rašiniui: TėvynėIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.