Vilties gėlelė į saulę stiepės,
Jos nepakando rudenio šalnos,
Pučia ir pučia vėjas iš stepės...
Pustė supustė pusnynų kalnus.
Kaip juos išbristi, kaip juos išplaukti?
Pavasarėlio kaip besulaukti?
Juodasai varne, vėjo broleli,
Duok savo sparną, juodą sparnelį!
Dieną ir naktį – tartum šešėlis
Skrisiu ir skrisiu – niekur nesėsiu.
Kur baltas miestas, kur Nemunėlis,
Ten aš nutūpsiu, ten pailsėsiu.
Ufa, 1942.1.9.
Saulytė
Kas gi užuolaidą judina lango?
Kieno balta rankelė? –
Saulytė savo brolelį brangų,
Sauliuką iš miego kelia.
Margą drugelį, skambančią bitę
Priglaudė liepų skraistė.
Baltais takeliais bėga saulytė,
Saulutį kalbina žaisti.
Skraido po mišką saulės zuikučiai,
Grybai – visi kepurėti.
Gera, oi, gera mano vaikučiui
Tokią seselę turėti.
Paukščiai nutilo, medžiai neūžia,
Laukai prigludo vagoti.
Saulytė labanakt tarė brolužiui
Ir nusileido miegoti.
Ufa, 1942.I.14.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką eilėraštyje „Saulytė“ saulytė rytą kelia iš miego?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.