Tegu plieniniai keršto žodžiai
Strėlėm užnuodytom sušvilpia!
Tegu skeveldrom priešą skrodžia!
Tesmaugia jį mirtingom kilpom!
Ką atmeni ir ko neatmeni,
Dainuok, širdie, dainuoki nesustojus!
Jeigu nutilsi – tapsi akmeniu...
Tave sumindys priešo kojos.
1943.
Kas priespaudą šitą pakels
Pavasarių daug, Lietuva,
Regėjai baltų, žydinčių.
O šiandie pražilus galva
Tau svyra nuo švino minčių.
Ramina giedriais rytmečiais
Lakštutė. Bet tu nerami, –
Kad vieškeliais tavo plačiais
Linguoja būriai svetimi.
Ištrems tavo brangius vaikus,
Ištuštins miestus ir sodžius.
Tik vėjai laisvi po laukus
Tau šermenis švilpaus graudžius.
Išskristi bitelė bijos
Į saulę, į žiedą obels, –
Gal tyko nelaisvė ir jos?
Kas priespaudą šitą pakels?
Kalba mylimoji klajos –
Lyg ta tremtinė be namų, –
Klegės svetima vietoj jos
Įnirtusio šuns lojimu.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas, pasak eilėraščio „Dainuok, širdie, gyvenimą“, nutiks širdžiai, jei ji nutils?
Rašiniui: KūrėjasLaisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.