Te akmeniu duona pavirs
Ir dienos – bežvaigždėm naktim,
Juoduoju maru teišmirs,
Kas nori mums laisvę atimt.
1943.
Kodėl tyli žemė
– Pasakyk, mamute, kodėl žemė tyli?
Kodėl tyli žemė dieną ir nakčia?
Žvaigždėms nesiskundžia, saulei neprabyla,
Kad krūtinę slegia jai sunki kančia.
– Niekam nesiskundžia, tik ramiai keliauja
Lygiu, sau paskirtu, amžinu keliu.
Ji baisi – kai geria gyvą karštą kraują,
Nuostabi – pražydus puokštėmis gėlių.
Kas žemelėn grįžo – amžinai nutilo
Ir jau niekad niekad, niekad neprabils. –
Uogele raudona sirps pakrūmėj šilo,
Smiltele geltona viesulu pakils.
Kodėl tyli žemė, ko saulutei linksi,
Nežinau, vaikuti, nežinau – kodėl.
Tik žinau: nežūsi, niekada nedingsi,
Jei už savo žemę galvą paguldei.
1943.
Myli tėviškę lietuvis
Kur Baltijos banguoja jūros,
Kur senas Vilnius ant kalvos, –
Milžinkapiai nutilę, niūrūs
Ten saugo vardą Lietuvos.
Tenai senoliai sėjo javą
Ir kūrėsi gražius miestus...
Ten platūs vieškeliai keliavo
Per kalnus, per miškus, raistus...
Nuožmus teutonas nuolat kilo
Su debesim iš vakarų.
Iš atminties mums neišdilo
Ugniniai pėdsakai karų.
Kiek kartų brangų kraštą mindė
Kanopos vokiškų gaujų,
Tiekkart kiekvieną žemės sprindį
Vadavo karžygiai krauju.
Juk myli tėviškę lietuvis
Jausmu, kaip Nemunas giliu!
Kaip Margiriai, Gražinos žuvę,
Byloja pelenas pilių.
1943.
Odisėja
Žuvėdra supasi ant stiebo.
O jūra – svetima, plati...
Baltoji paukšte, pasistiebus
Pažvelk į tolį... Nematyt?
Tą žemę širdyje nešiojuos
Dienas ir nemigo naktis...
Ir bangos man charibdėm žiojas.
O, rodos, kraštas taip arti:
Žydrioji Nemunėlio juosta
Ir ta baltapilė kalva...
Ak, pamatyt brangiausią uostą,
Kuris vadinas Lietuva!
Ar duotą žodį aš tesėjau,
Kaip gali jį tesėt žmogus?
Tu pasakyk man, Odisėjau,
Koks kraujo skonis? Ar svaigus?
Tu, rodos, gėrei jį kaip vyną
Ir keršto svaiguly svaigai?
Tu mindei priešus į purvyną,
Užsimaskavęs neblogai.
Aš moteris – tik Odisėja,
Manęs Homerai neminės.
Bet aš mokėsiu būt teisėja
Skriaudikams mano giminės.
Maskva, 1943.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl kalbančioji save vadina Odisėja ir kuo ji skiriasi nuo Homero herojaus?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kaip Odisėjas, ji ilgai klajoja svetimoje jūroje ir mato savo kraštą tik širdyje: „brangiausią uostą, / Kuris vadinas Lietuva“. Tačiau ji abejoja, ar ištesėjo „duotą žodį“, ir klausia Odisėjo, koks yra kraujo ir keršto skonis. Ji yra moteris, „tik Odisėja“, ir jos „Homerai neminės“. Vis dėlto ji žada būti teisėja tiems, kurie skriaudžia jos giminę.
Rašiniui: TėvynėKaltėIlgesys
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.