Išdžiūvusiame gluosny mėnuo pasikorė.

Pelėda ūkauja. Gėla krūtinėj gori.

Paimsiu peilį, šautuvą ar lanką,

Paimsiu šaltą brauningą į ranką, –

5Nudėsiu aš pelėdą tą padūkėlę,

Kam ji krūtinėj mano ūkauja.

Maskva, 1943.

Prie šaltinio

Žydi tulpės, ir dilgėlės želia…

Kas uždraus, kas uždraus?

Susipynė žilvyčiai, berželiai

Prie šaltinio skaidraus.

5Šiltas vakaras, obelys klausos, –

Nekuždėk, nekuždėk!

Tyli vėjas. Padangė nublausus

Sumirgėjo žvaigždėm.

Taip ramindavo mane sesutė...

10Ilgesy, ilgesy!

Gal ir tu ne pilkoji lakštutė, –

Gal seselė esi?

Iš tėvynės gal? – Nuostabų trelį

Pakartok, pakartok!

15Man akyse balta obelėlė

Iš pavasario to...

1943.

Rudenį

Rausta šiluogužė. Debesėlis plaukia,

Būrį gervių lydi į saulutės šalį.

Tarp dviejų pušelių – beržas geltonplaukis:

Mes tave mylėsim – baltąjį brolelį.

5Vėtrai įsakysim, kad tave aplenktų,

Kad nenudraskytų geltonų lapelių.

Vėtra tegu drasko jovarą prie plento,

Vėtra tegu dulkes vieškelyje kelia.

1943.

Už gyvybę tu brangesnė

Rieda traukinys gyvatė, –

Lik sveika, Lietuva!

Pamatysim, ko nematę,

Būsim, kur nebuvę.

5Palšos miglos raistuos guli,

Žalią slėnį juosia.

Kas mums pavaduos motulę,

Kas mums pavaduos ją?

Skrendame per tylų šilą

10Tuo keliu plačiuoju.

Iš pušyno saulė kyla,

Mus šiltai bučiuoja.

Ežeras skaidrus. Dugnu jo

Akmenėliai rieda.

15Lanko bitė raudonųjų

Dobilėlių žiedą.

Ir skambus dangaus varpelis –

Mažas vieversėlis, –

Ir šnekus sriaunus upelis,

20Ir jo baltas smėlis, –

Ir tas beržas palei kelią,

Ir pušis paniurus, –

Dūzgianti maža bitelė, –

Žalio javo jūros, –

25Ir tos pilkos kaimo pirkios,

Soduose sutūpę, –

Ir iš ilgesio pravirkęs

Gluosnis palei upę, –

Šviesūs miestai ir miesteliai,

30Gatvės įprastinės...

Kaip šilta gūžta paukšteliui –

Židinys gimtinis.

Ir tas oras toksai lengvas...

Ir daina krūtinėj.

35Baltijos plieninės bangos...

Juk tai tu – Tėvynė!

Už gyvybę tu brangesnė,

Širdyje kur plaka.

Tas tegali pasigesti,

40Kas tavęs neteko.

1943.