72 psl.
Vilnele, bėk į Viliją,
O Vilija – į Nemuną...
Sakyk: tėvynę mylime
Labiau mes už gyvenimą.
Kovas kovoję – kruvini
Sugrįžtame, sugrįžtame...
Žaizdas nuplausim vandeny,
Žaliais šilkais aprišime.
Kiekviens akmuo prakalbintas,
Koki mes vyrai, pasakys, –
Kaip priešų šalmus skaldėme,
Mirtis kaip merkė jų akis.
Sesuo žydrioji, Vilija,
Skubėk, skubėk į Nemuną!
Sakyk, kad laisvę mylime
Labiau mes už gyvenimą.
1944.VII.10.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.