Aplinkui žemę eina
Pasvirą įkypai
Medinių kryžių eilės, –
Kapai, kapai, kapai...
Mirtis tenai viešėjo
Su juodvarnių būriais...
Dainuodami išėjo
Ir niekad nepareis.
Jų veltui lauks namolio
Su ugnele šviesia...
Ilsėkis, mielas broli,
Kareivių kapuose!
1944.
Lietuvai
Iš negandingų vakarų
Audrų perkūnijų prikrauti
Lingavo debesų laivai.
Tada graži, graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų...
Lyg eidama linelių rauti.
Dangus įkaito nuo žarų,
Gaisravietės žėravo baisios.
Ties vieškeliu, ties vėjuotu
Nustebusi stovėjai tu
Akim tyliųjų ežerų,
Upelių kaspinais žydraisiais.
Negaila juodbėrių bėrų,
Jaunų dienų jaunam negaila.
Man gaila tik tavęs vienos
Įsigalvojusios, liūdnos –
Akim tyliųjų ežerų...
Tavęs man begaliniai gaila
Ir tavo ašarų tyrų...
Jom dulkių vieškelio nelaistyk. –
Neverk daugiau ir neliūdėk,
Kovon mane tu palydėk
Akim tyliųjų ežerų...
Tau dovanų parnešiu laisvę.
1944.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.