Salomėja Nėris · 1904–1945
Tėvynei
3 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
3 psl.
- Sukruvinta ir apiplėšta
- Ji stovi man akyse...
- Šimtus aš mylių eisiu pėsčia,
- Kol gyvą pamatysiu.
- Žydės ten sodai, svyros vaisiai,
- Ar lapai kris pageltę,
- Aš keliais į tave pareisiu
- Per lietų, gruodą, šaltį...
- Mane – kaip lauko žolę – girdė
- Gimtosios žemės syvai...
- Aš saugojau tau savo širdį –
- Žėruojančią ir gyvą.
- Nepardaviau tavęs aš niekad,
- Neišdaviau, mieloji!
- Audra praūžia, miškas lieka...
- Širdis gi nemeluoja.
- Penza, 1941.IX.12.
Klausimai: Tėvynei
1. Kaip pirmuosiuose eilėraščiuose „Ar žiburėlis lauks“ ir „Tėvynei“ atsiskleidžia tėvynės ilgesys?
Rodyti atsakymą
Svetimoje šalyje kalbančioji atmeta visą aplinkos peizažą ir pasilieka tik beržą ir lino žiedą, nes jie primena paliktus namus ir artimą žmogų. Ji abejoja, ar namuose ją dar lauks žiburėlis, ar ten „nieks nebegyvena“. Eilėraštyje „Tėvynei“ ji žada eiti pėsčia šimtus mylių ir pareiti keliais, kol pamatys tėvynę gyvą. Ilgesį lydi teisinimasis: „Nepardaviau tavęs aš niekad, / Neišdaviau, mieloji!“
Rašiniui: TėvynėIlgesys
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.