Salomėja Nėris · 1904–1945
Tolimas sapnas
35-36 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
35 psl.
- Tarp žydinčių kaštanų
- Raudona bažnytėlė. –
- Juk čia vaikystė mano!
- Nejau ji grįžo vėlei?
- Aš nedrąsi stovėjau
- Pilioriun prisiglaudus, –
- O žmonės trankiai ėjo
- Ir prie altoriaus spaudės.
- Manęs čia nepažįsta
- Pro gedulingą šydą.
- Bet kojos žengt nedrįsta –
- Tiek daug, tiek daugel klydę.
- Sakykloj kalba – keista! –
- Jisai – iš Galilėjos:
- – Tebūna jai atleista,
- Nes daug jinai mylėjo!
- Ir man be galo graudu –
- Malda širdy netilpo.
- Vargonai gaudė, gaudė...
- Ir žvakės tirpo, tirpo...
36 psl.
- Maskva, 1943.I.2.
Klausimai: Tolimas sapnas
1. Kodėl eilėraštyje „Tolimas sapnas“ kalbančioji nedrįsta prieiti prie altoriaus ir ką reiškia pamokslo žodžiai?
Rodyti atsakymą
Sapne ji grįžta į vaikystės bažnyčią tarp žydinčių kaštanų. Kiti žmonės drąsiai eina prie altoriaus, o ji stovi prisiglaudusi prie pilioriaus, gedulingu šydu prisidengusi, nes „Tiek daug, tiek daugel klydę“. Tada iš sakyklos prabyla Kristus („Jisai – iš Galilėjos“): „Tebūna jai atleista, / Nes daug jinai mylėjo!“ Tai Evangelijos žodžiai apie nusidėjėlę. Kalbančioji jaučia, kad atleidimas skirtas jai, ir jai taip graudu, kad malda nebetelpa širdyje.
Rašiniui: KaltėTikėjimasMeilė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.