Salomėja Nėris · 1904–1945
Troškulys
82 psl. iš 84·apie 5 min.·1 klausimas
82 psl.
- Skaudžia maudžia troškulys krūtinėj –
- Lyg žaizda, išdeginta žarijom.
- Jei atrasčiau avinėlio pėdą
- Gimtame takelyje išmintą...
- Sklidiną rasos tulpelės žiedą,
- Troškulį galėčiau nuraminti.
- Buvo ten kalneliai, pievos, miškas,
- Mano rudenio aušra išblyškus...
- Sėmėm vandenį šaltinio žalio
- Pro geltonus lapelius berželio.
- Ir tada, tada nepažinojau
- Aš tavęs, o širdgėla juodoji!
- Rodos, ir manęs ten pasigenda, –
- Dūsauja saulėlydžiu motutė...
- Girdžiu – gervės į dausas jau skrenda.
- Rytmečiais tenai šalna baltutė,
- Ten į vandenį šaltinio žalio
- Byra šaltos ašaros berželio.
- 1944.
Klausimai: Troškulys
1. Kas kalba eilėraščiuose „Mes eiliniai“ ir „Virkdo vėjas“ ir ką jie sako gyviesiems?
Rodyti atsakymą
Abiejuose kalba žuvę kariai. Eilėraštyje „Mes eiliniai“ jie sako: „Jie ateis, mus negyvus pakeis. / Mes nebūsim nė vienas tarp jų.“ Eilinis kare „nežymus“, jo vardo dainose neminės, bet tokių daug, jie krito „pulkais“ ir kūnais nugrindė tiltus. Eilėraštyje „Virkdo vėjas“ jie guli „Ištaškyti (...) nepakasti“, kol naujakurio namuose dega jauki ugnis. Abiejuose eilėraščiuose gyvieji vėl kuria namus, o žuvusieji lieka nepalaidoti laukuose.
Rašiniui: IstorijaŽmogaus vertė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.