Kalbininkasbiblioteka

Jonas Biliūnas · 1879–1907

„Apsakymai“ konspektas

Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.

Atnaujinta

Kartoti kortelėmis (32)Kūrinys, tekstas ir skaitymo planas

Apie ką „Apsakymai“?

Septyni trumpi kūriniai apie žmogaus sąžinę, užuojautą silpnesniam ir skriaudas, kurias kaimo žmonės patyrė nuo ponų ir caro valdžios. Dažnai veikėjo kaltės niekas nenubaudžia, bet ji neleidžia jam ramiai gyventi. „Liūdna pasaka“ ir „Laimės žiburys“ kalba apie laisvės kainą ir aukas.

Įsimink

  1. Jonas Biliūnas (1879–1907), Anykščių kraštas, realizmas, lyrinė ir psichologinė proza.
  2. Apsakymuose „Kliudžiau“ ir „Vagis“ kaltės niekas nebaudžia, bet sąžinė jos nepaleidžia visą gyvenimą.
  3. „Lazdoje“ tėvas pasakoja, kaip baudžiavos laikais buvo sumuštas už dobilų kuokštelę jaučiams.
  4. „Liūdna pasaka“ rodo, kaip 1863 m. sukilimas sugriovė neturtingos jaunos šeimos gyvenimą.
  5. Pasakoje apie laimės žiburį laimę visiems atneša drąsuoliai, kurie patys jos nesulaukia.

„Apsakymai“: argumentai rašiniui

  • Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas Apsakyme „Vagis“ Jokūbas kūle užmuša savo kumelio vagį. Policija kaltininko neieško, o žmonės sako, kad taip ir reikėjo.Tekste, 24 psl. Tai rodo Įstatymas Jokūbo nebaudžia, bet sąžinė baudžia visą gyvenimą: tikroji bausmė yra vidinė.
    „kaip koks kirminas krūtinę man ėdė“
    Kontekstas Susiek su F. Dostojevskio romanu „Nusikaltimas ir bausmė“: ir Raskolnikovo bausmė prasideda sąžinėje.
  • Ar žmogus turi atleisti savo skriaudėjui?Epizodas „Lazdoje“ tėvas papasakoja, kaip baudžiavos laikais Dumbrauckas jį sumušė už dobilų kuokštelę jaučiams, ir liepa vaikams tą lazdą saugoti.Tekste, 13 psl. Tai rodo Tėvas skriaudą atsimena, bet skriaudėjo nekenčia: jis mato, kad ir Dumbrauckas pats buvo skriaudžiamas.
    „tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvo primušę“
    Kontekstas Baudžiava panaikinta 1861 m., bet „Lazdos“ tėvas ją dar gerai prisimena. Susiek su K. Donelaičio poema „Metai“.
  • Ką vaikai skolingi savo tėvams?Epizodas „Ubage“ Petras Sabaliūnas atidavė vieninteliam sūnui visą ūkį, o šis jį išvarė iš namų. Pasakotojas, vaikystėje vaišintas jo medumi, gali duoti tik duonos riekę.Tekste, 18 psl. Tai rodo Vaikų kaltė prieš tėvus tampa bendra: pasakotojas jaučiasi atsakingas, nors senelio neskriaudė.
    „jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kalties ir aš savyje nešioju“
    Kontekstas Biliūnas „Ubagą“ rašė jau sirgdamas, ir jo pasakotojas taip pat grįžta į gimtinę iš užsienio sergantis.
  • Ką literatūra padeda suprasti apie istoriją?Epizodas „Liūdnoje pasakoje“ Juozapota ateina į miestą ieškoti suimto vyro Petro ir aikštėje pamato kartuves. Ji praranda protą ir dešimtmečius klausia apie Petriuką.Tekste, 52 psl. Tai rodo Kūrinys rodo, ką 1863 m. sukilimas atnešė paprastiems žmonėms: ne garbę, o kartuves, kalėjimą ir sugriautus likimus.
    „Suriko klaikiu balsu ir apalpusi parkrito ant žemės...“
    Kontekstas Senoji ubagėlė primena ir ankstesnį, 1831 m. sukilimą: istorija kartojasi, o kenčia tie patys vargdieniai.
  • Ar verta aukotis dėl kitų?Epizodas „Laimės žiburyje“ drąsuoliai, pasiekę kalno viršūnę, paliečia žiburį ir tą pačią akimirką virsta akmenimis.Tekste, 58 psl. Tai rodo Patys laimės jie nesulaukia, bet jų auka nušviečia visą šalį: laisvė kitiems kainuoja tų, kurie ryžtasi pirmi.
    „Visi vienu akies mirksniu pavirto į akmenis...“
    Kontekstas Tai alegorija: kalnas, žiburys ir akmenys yra simboliai, todėl kūrinį galima sieti su laisvės kovomis, pvz., su B. Krivicko eilėraščiais.

„Apsakymai“: epocha

  • Lietuvos kaimas Rusijos imperijoje XIX a. antrojoje pusėje, baudžiavos laikais ir po jų
  • „Lazdos“ ir „Ubago“ pasakotojų gimtasis kraštas prie Šventosios primena paties Biliūno AnykščiusTekste
  • Senoji ubagėlė primena ankstesnį sukilimą, buvusį prieš tris dešimtis metų (1831 m.)Tekste

„Apsakymai“: autorius

  • Gimė 1879 m. Niūronyse prie Anykščių, mirė 1907 m. Zakopanėje nuo džiovos
  • Studijavo užsienyje, Leipcige ir Ciuriche; „Ubago“ pasakotojas irgi grįžta iš užsienio sergantisTekste

„Apsakymai“: kūrinys

  • Septyni kūriniai: „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“, „Lazda“, „Ubagas“, „Vagis“, „Liūdna pasaka“, „Laimės žiburys“
  • Dauguma kūrinių pasakojami pirmuoju asmeniu; „Vagis“ yra paties Jokūbo pasakojimas klausytojamsTekste
  • Kūrinį „Liūdna pasaka“ sudaro prakalba Ramūtai ir dvi dalys: dabartis ir 1863 metaiTekste
  • Paskutinis kūrinys pažymėtas žodžiu „pasaka“ ir parašytas 1905 m.Tekste

„Apsakymai“: temos

„Apsakymai“: veikėjai

  • PasakotojasKliudžiauantros klasės mokinys, apsimetęs Kuperio herojumi, strėle nušauna benamę katytęTekste
  • BrisiusBrisiaus galassenas, apžabalęs šuo; šeimininkas nušauna jį pamiškėje, o jis mirdamas „tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti“Tekste
  • Juozapas (tėvas)Lazdabuvęs baudžiauninkas; atleidžia mušeikai, o lazdą palieka vaikams atmintiTekste
  • DumbrauckasLazdabuvęs pono prievaizda; išvažiuodamas atiduoda tėvui „seną obelinę lazdą“, kuria baudžiavos laikais jį mušėTekste
  • Petras SabaliūnasUbagaskadaise pasiturintis bitininkas, sūnaus išvarytas elgetautiTekste
  • JokūbasVagiskūle užmušė savo kumelio vagį; teismo išvengė, sąžinės graužaties neTekste
  • JuozapotaLiūdna pasakaPetro žmona; ieškodama vyro netenka proto ir dešimtmečius klausia apie PetriukąTekste
  • Petras BanysLiūdna pasakaneturtėlis, patikėjęs laisve ir žeme; išeina pas sukilėlius ir paimamas į nelaisvęTekste

„Apsakymai“: sąvokos

  • Rėminė kompozicija„Lazdoje“ draugas pasakoja apie savo tėvą, o šis pasakoja savo istorijąTekste
  • AlegorijaPasakoje kalnas, žiburys ir akmenimis virtę drąsuoliai reiškia kovą už laisvę ir jos aukasTekste
  • PsichologizmasŠuns gėda, baimė ir ištikimybė rodomos iš vidaus, tarsi jo paties akimisTekste
  • RetrospektyvaII dalis grįžta keliasdešimt metų atgal, į 1863-iuosius, kai Juozapota buvo jaunaTekste
  • LeitmotyvasKlausimas „Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?“ kartojasi iki pat paskutinio puslapioTekste

„Apsakymai“: sąsajos

  • Gimtasis kraštasAntanas Baranauskas, „Anykščių šilelis“ (iškirsti miškai, Šventosios kraštas)
  • BaudžiavaKristijonas Donelaitis, „Metai“ (būrų darbas ponui)
  • KaltėFiodoras Dostojevskis, „Nusikaltimas ir bausmė“ (žmogžudystė ir sąžinė)
  • ValdžiaVincas Kudirka, „Viršininkai“ (caro valdžios savivalė)

„Apsakymai“: citatos

  • „Tai buvo vienatinis mano gyvenime šovinys. Bet laimingas: aš, jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje...“
    pasakotojas („Kliudžiau“)Rasti tekste
  • „Gal ir suprato Brisius, kodėl tasai žmogus jį užmušė; tik nebegalėjo suprasti, kodėl tekinom nuo jo pabėgo“
    pasakotojas („Brisiaus galas“)Rasti tekste
  • „Mes savo vaikų taip nemokom.“
    motina („Lazda“)Rasti tekste
  • „jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kalties ir aš savyje nešioju“
    pasakotojas („Ubagas“)Rasti tekste
  • „kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina“
    Jokūbas („Vagis“)Rasti tekste
  • „Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..“
    Juozapota („Liūdna pasaka“)Rasti tekste
  • „Pagijo kūnas, bet ne dvasia.“
    pasakotojas („Liūdna pasaka“)Rasti tekste
  • „tik savo mirtimi atneš jie laimę kitiems“
    senelis („Laimės žiburys“)Rasti tekste
Ar konspektas padėjo?

Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai