Cha-cha-cha! Ne ne!.. Jau žinau: morzė, morzė. Dabar jau visada žinosiu.

VYRAS

Mano mažoji telegrafiste, berods, į mokyklą ruošiasi?

DUKTĖ pašokusi

Vaje, aš gi turiu skubėt.

VYRAS

Telegrafiste turi skubėti, bet ji neskuba, nes ji didelė tinginė. Ją į mokyklą reikia va šitaip tempti. (Ima už rankos ir veda)

DUKTĖ

Netiesa, tėveli, netiesa... Aš ne tinginė. Aš bėgte nubėgsiu. (Išsitraukia)

VYRAS

Palauk, Pupa, eisime kartu. Aš tave palydėsiu. Pasikalbėsime.

DUKTĖ

O mamytė man gražią suknytę pasiūs. Poryt aš apsivilksiu.

VYRAS susimąstęs

Sakai, poryt, Pupa.

DUKTĖ

Ir svečių pas mus bus. Ir didelių, ir vaikų.

Abu išeina pro vartelius

MISS sutuoktuvių drabužiais, su šydu, ryšuliu nešina išeina. Paskui ją Žmona

Taigi aš jam ir sakau tuomet: gana šitaip palaidai gyventi. Aš parduodu restoraną, tu likviduoji savo kontorą, sudedam kapitalus, perkam uoste viešbutį ir pradedam padorų gyvenimą. Triukšmas, rūpesčiai – ilgainiui nusibosta. Reikia, kad kapitalas be mūsų pagalbos pats uždarbiautų. Kapitalus sujungti jis sutinka, bet patys, girdi, po karo susijungsime. Ne, mano mielas... Kur jungiasi kapitalai, ten ir patiems reikia jungtis. Gana, sakau, neprityrusias mergaites už nosies vedžioti... Šitaip aš jo atsparumą ir palaužiau. Žinotum tamsta, net apsiverkė... Tokia stambi ašara per ūsą nuriedėjo. Sako,– iškeičiau aš tėvynės meilę į moters meilę kaip paprasčiausias kvailys... Nurimk, sakau, mano mielas, tėvynė nepabėgs, o savo narsumą vesdamas įrodysi. Taip mes ir nutarėm pradėt padorų gyvenimą ramybės uoste.

ŽMONA

Uosto viešbuty...

MISS

Taip taip, uosto viešbuty. Na, bet aš užtrukau. Reikia skubėti. Įvykiai nuolat tirštėja, nežinia, kas už valandos gali atsitikti. Tempo, tempo ir dar kartą tempo. (Išplaukia)

ŽMONA

Laimingai, panele...

VYRAS varteliuose pagarbiai praleidžia Miss