Tai moters galvosena. Mes, vyrai, turime kitaip laikytis. Štai vakar viršininkas įėjo į mūsų skyrių. Gerai, vyrai, sako. Dirbkite vienas už tris, nes tėvynė to iš jūsų reikalauja. O man asmeniškai sudavė per petį ir tarė: „Kai užimsime savo istorines provincijas, tai tu, Zajonček, būsi pašto viršininku kuriam atvaduotam pašte.“ Taip ir pasakė – būsi viršininku.

ŽMONA

Vaikas tu, Dziuka. (Atsidususi) Visi jūs, vyrai,– dideli ir pavojingi vaikai... Vaje, valgyk gi tu, kava visai atauš.

VYRAS pila kavą

Nesinori šiandien kažko. Į tave va taip žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Dešimt metų išgyvenome, ir dar vis neatsižiūrėjau.

ŽMONA

Žiūrėk, mielasai... Greit imsiu senti, tai nebebus į ką žiūrėti.

VYRAS

Tu, Nendrele... Tu man visuomet liksi pati gražiausia pasaulyje. Tu ir Pupa... O štai ir ji jau atbėga.

ŽMONA

Pupyte, kodėl taip greit iš mokyklos?

DUKTĖ bėgdama uždususi

Kaip gerai! Kaip gerai! Nesakysiu, kaip gerai!

VYRAS

Kas tau, Pupa?

ŽMONA

Kas tau taip gerai?

DUKTĖ

Mus atleido. (Striuoksi) Mus atleido. Visam mėnesiui atostogų atleido.

ŽMONA

Kaip? Atostogų?

VYRAS

Jau atleido?

DUKTĖ

Ponas mokytojas pasakė, kad tėvynė pavojuje, ir atleido. Ot kaip gerai...

ŽMONA

Ką tu, vaikeli...

VYRAS

Tėvynė pavojuje, sakai?

DUKTĖ

Va ir policininkas ateina.

VYRAS

Jau ateina...

POLICININKAS

Ar čia gyvena pašto valdininkas Zajončekas?

VYRAS

Taip, aš – Zajončekas. Šaukimas?

POLICININKAS

Tikrai taip. Prašau pasirašyti. (Žiūri į laikrodį) Devynios valandos dešimt minučių. Per pusę valandos tamsta privalai pribūti į čia nurodytą vietą.

VYRAS

Žinau, jau žinau

POLICININKAS

Per pusę valandos. (Kilstelėjęs ranką prie kepurės, išeina)

ŽMONA

Viešpatie! Tai kas gi čia dabar?

VYRAS

Tai tik bandomoji mobilizacija. Aš jau naktį šią žinią po visą kraštą ištelegrafavau.

ŽMONA puola prie jo