Minioj didelis triukšmas. Išsiskiria choru kartojamas šūkis: „Mes norim karo! Mes norim karo“ ir t. t. Po truputį balsai tolsta

SPIKERIS

Minios skirstosi iš aikštės ir atskiromis gatvėmis demonstruoja toliau. Laukite prie aparatų svarbių pranešimų. Nes kas minutę gali išmušti lemiamoji valanda.

DUKTĖ

Mamyte, o ką mūs priešai sako per radiją?

ŽMONA

Tą pat, vaikuti... Lygiai tą pat... (Kurį laiką abi tyli)

DUKTĖ

Ar priešai irgi prašo dievulio, kad padėtų mus nugalėti?

ŽMONA

Prašo, vaikuti...

DUKTĖ

Tai kuriems dievulis padės?

ŽMONA

Nežinau, vaikuti...

DUKTĖ po pauzės

Tur būt, tiems, kurie turi daugiau gerų kareivių.

ŽMONA

Vaikeli, negalvok apie tai. Verčiau prašyk dievulio, kad karo nebūtų, kad tėvelis greičiau sugrįžtų.

DUKTĖ

Gerai, mamyte, aš paprašysiu. (Pašoka ir klaupiasi ant suolo) Kas man sakyti?

ŽMONA sujaudinta atsistoja

Sakyk... sakyk, vaikuti: „Galingasai dieve.“

DUKTĖ

Galingasai dieve.

ŽMONA

Išvaryk iš žmonių širdžių kerštą ir neapykantą.

DUKTĖ kartoja

ŽMONA

Neleisk, kad pasaulis paplūstų krauju ir našlaičių ašaromis.

DUKTĖ kartoja

ŽMONA

Apšviesk žmonių protus, kad jie nepadarytų didžiausios beprotybės.

DUKTĖ kartoja

ŽMONA

Sugrąžink žmonių sieloms ramybę ir džiaugsmą.

DUKTĖ kartoja

ŽMONA

Gerasai dievuli, sugrąžink mums tėvelį. (Pravirksta)

DUKTĖ

Gerasai dievuli, sugrąžink mums tėvelį. Amen. (Atsistoja) Mamyte, aš dar bėgsiu prie Motinos paveikslėlio pasimelsiu. Ji man visada, visada padeda.

Žmona priglaudusi dukters galvą pabučiuoja: Duktė nubėga į vidų. Ponia su ašara aky ir Don Alfonso pasirodo tarp vartelių ir žvalgosi. Žmona, juos pastebėjusi, tvarkosi

PONIA

Don Alfonso, žiūrėkite, koks jaukus kampelis ir kiek gėlių.

DON ALFONSO

Aš pasakyčiau, perdaug operiškas.

PONIA

Jūs teisingai pastebėjote. Tikras Margaritos namelis.

DON ALFONSO bando pusbalsiu dainuoti