Pro vartelius įbėga medine koja invalidas, užsigriozdoja ant šalimais stovinčio staliuko ir kreipiasi į anoj gyvatvorės pusėj susibūrusią minią. Eisena sustoja

INVALIDAS

Broliai ir sesės! (Garsiau) Broliai ir sesės! Paklausykite seno invalido.

BALSAI

– Invalidas kalba.

– Klausykit, klausykit!

– Senas invalidas.

DON ALFONSO

Koks patriotizmas! Istorinė valanda!

INVALIDAS

Broliai ir sesės, taip sakant, piliečiai! Mano kalbos per radiją netransliuos, nes aš nemoku meluoti.

Juokas

BALSAI

– Drožk teisybę!

– Varyk!

– Gana! Pakaks!

– Nekliudyk jam. Tegu kalba!

DON ALFONSO

Koks jaudinantis vaizdas! Nufotografuoti, tučtuojau nufotografuoti. (Ruošia aparatą)

INVALIDAS

Prieš dvidešimtį metų aš taip pat šūkavau ir vaikščiojau gatvėmis, kaip ir jūs, o paskui išėjau į frontą.

BALSAI

Ir kojos netekai.

DON ALFONSO

Koks jaudinantis patriotizmas! (Taikstosi fotografuoti)

INVALIDAS

Taip, kojos ir dar kai ko netekau.

PONIA šaukia Don Alfonsui

Koją, koją jam nutrauk! Va iš anos pusės, medinę koją. Efektas!

INVALIDAS

Išsiuntė mus tėvynės ginti. Kai bėda, tai visi pasidarėme geri. Taigi ir gynėme. O apgynėme magnatų dvarus ir fabrikantų turtą.

BALSAI

– Gana. Pakaks!

– Teisybę sako!

– Kalbėk, invalide!

INVALIDAS

O koks man buvo atlyginimas, piliečiai? Sugrįžęs vaiko neberadau – jį prieglaudoj utėlės užėdė. Ir žmonos neberadau – ji su mūsų pagautu belaisviu pabėgo.

BALSAI

Anas su abiem kojom. (Juokas)

INVALIDAS

Ir va dvidešimt metų aš pusiau elgeta. Kai nueinu į dvarą darbo prašyti,– tai mane šunimis piudo ponai magnatai.

Triukšmas

BALSAI

– Ant šakos magnatus.

– Gana! Užsikimšk!

– Mirtis kraugeriams!

– Bolševikas!

– Diversantas!

DON ALFONSO pagaliau nufotografavęs

Koks patriotizmas!

Krinta iš minios paleistas akmuo. Don Alfonso pašoksta. Minioj didelis triukšmas

PONIA isteriškai

Bolševikas! Anarchistas! Kraugerys! Suimkite jį! Riškit! Laikykit!