DON ALFONSO
Ar bolševiką tenai pagavo? Koks negirdėtas patriotizmas!
INVALIDAS
Broliai! Piliečiai! Pirmiau padarykime tvarką namie, o paskui eisime priešo mušt!
POLICININKAS įbėga pro vartelius, griebia ir nutraukia invalidą nuo staliuko
Gana tau, šuns vaike! (Išsitempia į gatvę)
Minioj riksmas ir grumtynės
ŽMONA išbalusi
Viešpatie, kas gi čia dabar darosi? (Užsidengia veidą rankomis)
PONIA IR DON ALFONSO bėga vartelių link
Muškit! Laikykit bolševiką! Riškit!
BALSAI
– Kariuomenė!
– Kariuomenė žygiuoja!
– Valio! Valio!
Minioj sujudimas
Vyras karine apranga su šautuvu ant peties prasiskverbia pro vartelius
DUKTĖ išbėga į verandą
Mamyte, tėvelis sugrįžo!
ŽMONA surinka ir puola prie vyro
Brangusis...
DUKTĖ
Aš tik pasimeldžiau, ir sugrįžo... (Pribėga prie tėvo)
VYRAS abi apkabinęs
Vienai minutei. Norėjau jus pabučiuoti. (Bučiuoja) Mūsų dalį iškelia į kitą vietą. (Vedasi dešinėn ir kalbasi)
Už gyvatvorės matyti žygiuojančios kariuomenės durtuvai. Minia šaukia: „Valio!“
PONIA
Armija! Armija pergalingai žygiuoja! Gėlių!
Don Alfonso puola ir rauna glėbiais gėles. Ponia, imdama iš don Alfonso, svaido puokštes pro vartelius į gatvę
Gėlių, daugiau gėlių mūsų didvyriams! (Isteriškai) Valio! Valio nugalėtojams!
VYRAS pastebėjęs Don Alfonso raunantį gėles, instinktyviai griebiasi už šautuvo ir puola prie jo
Kiaule, ką darai!
DON ALFONSO išsigandęs atšoka
Mi-mi-mi... Ak...
VYRAS įsiutęs
Lauk iš čia. Lauk. O tai kaip vabalą užversiu! (Grūmoja durklu)
Don Alfonso bėga prie ponios ir ima ją už parankės, lyg prisidengdamas ja nuo durtuvo
PONIA
Chamas!
DON ALFONSO
Aš pasakyčiau, stoka patriotizmo. (Išsiveda)
VYRAS pasilenkęs tvarko likusias gėles
Štai kaip tas kiaulė iškniso.
ŽMONA
Tuščia jų... Aš sutvarkysiu.
VYRAS
Beje, žiūrėk, Nendrele, rudenį apdenk vynuogių kerus. Kai tik pradės šalnot, tuojau apdenk.
ŽMONA
Viską padarysiu. Apie mus nesirūpink. Žiūrėk tik savęs.
VYRAS
O štai ir mano dalis atžygiuoja. Sudiev, Nendrele. (Nusiima šalmą)
ŽMONA nusiima nuo kaklo kryželį ir užkabina vyrui
Tegul dievas tave saugo... (Apkabina vyrą už kaklo ir laiko)
VYRAS atsargiai išsilaisvindamas iš jos glėbio
Sudiev, Nendrele. Saugok mūsų Pupą. Sudiev, Pupyte. (Bučiuoja dukrą ir skubiai išeina pro vartelius)
DUKTĖ
Tėveli, greit sugrįžk! (Apkabina motiną) Mamyte, neverk. Mamyte... Tėvelis vėl sugrįš... Greit sugrįš. Aš žinau...
Baigiasi kareivių vora
UŽDANGA
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.
Rašiniui: Kūrėjas
2. Ką pjesėje parodo Ponia su ašara ir Don Alfonso?
Rašiniui: Dora
3. Kodėl Zajončekas nesutinka keisti pjesės, nors jam siūlomas šiltas butas?
Rašiniui: KūrėjasDora
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.