Dešinėje stambus ąžuolas, po juo kulkosvaidžio lizdas. Kulkosvaidis atgręžtas dešinėn. Kairėj horizonte matomi gaisro dūmai. Girdėti tolimesnių ir artimesnių kautynių triukšmas: šautuvų ir kulkosvaidžių tratėjimas, artilerijos salvės. Du šviesiai pilki kareiviai prie kulkosvaidžio duobėje kalbasi su trečiuoju, išėjusiu į pozicijos priešakį dešinėj
II KAREIVIS
Griebk, griebk jį, velnias jo močią nujotų...
III KAREIVIS
Na na... Drąsiau. Ė... ė...
II KAREIVIS
Parkrito... Gatavas.
III KAREIVIS
Nejaugi vėl pataikė?
II KAREIVIS
Nešk čia...
III KAREIVIS
Bėk... Vikriau.
I KAREIVIS įšoka į duobę, kiškiu už ausų nešinas
Štai...
II KAREIVIS
Gausi gaisrininkų medalį už artimui pagalbos teikimą.
III KAREIVIS
Kad vis tiek neišgelbėjo...
I KAREIVIS
Pradžioj jam paskutines kojas nunešė, bet vis dar gyvulys stengėsi, šokinėjo priešakinėmis.
II KAREIVIS
O paskui vėl pataikė. Velnias jo močią...
I KAREIVIS
Štai, į pačią svarbiąją vietą.
III KAREIVIS
Na, taikė tai jie, duotum, ne į kiškį...
II KAREIVIS
Nešk leitenantui, gausi atostogas.
I KAREIVIS padėjęs kiškį ant duobės krašto
O sako, kad gyvuliai iš karo zonos pasitraukia...
II KAREIVIS
Suspėsi tu čia pasitraukti...
III KAREIVIS
Ir kur dabar ne karo zona?
II KAREIVIS
Bėga štai toks uždusęs pilkis į rytus, nustypsėjo penkiasdešimt kilometrų, o jam panosėj bombos ima sprogt, jis ir vėl atgal neria.
I KAREIVIS
Dabok. (Pripuola prie kulkosvaidžio) Kažkas ten lyg sujudėjo...
III KAREIVIS
Paleisk seriją...
II KAREIVIS
O velniam... Veltui šovinius eikvot... Jie ten, tur būt, dešras spirgina... Mat, dūmai iš apkaso rūksta.
III KAREIVIS
Rūko jie ten...
II KAREIVIS
Rūkymui pertrauka... Na ką gi... užsidekim ir mes...
III KAREIVIS
Gausim velnių nuo leitenanto.
II KAREIVIS
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.
Rašiniui: Kūrėjas
2. Kodėl Zajončekas, nukovęs Hescheną, numeta ginklus ir sako, kad Heschenas yra jis pats?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ketvirtas paveikslas kartoja trečiąjį: trys kareiviai prie kulkosvaidžio po ąžuolu, tik kitoje fronto pusėje. Heschenas, kaip ir Zajončekas, yra pašto tarnautojas ir telegrafistas, o Fricas prisipažįsta nejaučiąs priešams pykčio. Nušovęs Hescheną iš nugaros, Zajončekas jo nuotraukoje tarsi mato Nendrelę, Pupą ir save. Jis supranta, kad priešas yra toks pat mažas žmogus su šeima, todėl sušunka „Gana žudynių!“, o leitenantui pažadėjus apdovanojimą, numeta ginklus ir vienplaukis nubėga.
Rašiniui: Žmogaus vertėKaltė
3. Ką pjesėje parodo Ponia su ašara ir Don Alfonso?
Rašiniui: Dora
4. Kodėl Zajončekas nesutinka keisti pjesės, nors jam siūlomas šiltas butas?
Rašiniui: KūrėjasDora
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.