Dešinėje stambus ąžuolas, po juo kulkosvaidžio lizdas. Kulkosvaidis atgręžtas dešinėn. Kairėj horizonte matomi gaisro dūmai. Girdėti tolimesnių ir artimesnių kautynių triukšmas: šautuvų ir kulkosvaidžių tratėjimas, artilerijos salvės. Du šviesiai pilki kareiviai prie kulkosvaidžio duobėje kalbasi su trečiuoju, išėjusiu į pozicijos priešakį dešinėj

II KAREIVIS

Griebk, griebk jį, velnias jo močią nujotų...

III KAREIVIS

Na na... Drąsiau. Ė... ė...

II KAREIVIS

Parkrito... Gatavas.

III KAREIVIS

Nejaugi vėl pataikė?

II KAREIVIS

Nešk čia...

III KAREIVIS

Bėk... Vikriau.

I KAREIVIS įšoka į duobę, kiškiu už ausų nešinas

Štai...

II KAREIVIS

Gausi gaisrininkų medalį už artimui pagalbos teikimą.

III KAREIVIS

Kad vis tiek neišgelbėjo...

I KAREIVIS

Pradžioj jam paskutines kojas nunešė, bet vis dar gyvulys stengėsi, šokinėjo priešakinėmis.

II KAREIVIS

O paskui vėl pataikė. Velnias jo močią...

I KAREIVIS

Štai, į pačią svarbiąją vietą.

III KAREIVIS

Na, taikė tai jie, duotum, ne į kiškį...

II KAREIVIS

Nešk leitenantui, gausi atostogas.

I KAREIVIS padėjęs kiškį ant duobės krašto

O sako, kad gyvuliai iš karo zonos pasitraukia...

II KAREIVIS

Suspėsi tu čia pasitraukti...

III KAREIVIS

Ir kur dabar ne karo zona?

II KAREIVIS

Bėga štai toks uždusęs pilkis į rytus, nustypsėjo penkiasdešimt kilometrų, o jam panosėj bombos ima sprogt, jis ir vėl atgal neria.

I KAREIVIS

Dabok. (Pripuola prie kulkosvaidžio) Kažkas ten lyg sujudėjo...

III KAREIVIS

Paleisk seriją...

II KAREIVIS

O velniam... Veltui šovinius eikvot... Jie ten, tur būt, dešras spirgina... Mat, dūmai iš apkaso rūksta.

III KAREIVIS

Rūko jie ten...

II KAREIVIS

Rūkymui pertrauka... Na ką gi... užsidekim ir mes...

III KAREIVIS

Gausim velnių nuo leitenanto.

II KAREIVIS

Tegul jis bučiuoja šuniui uodegą. Žmogus– negi kiaulė, pusę dienos be rūkymo neišbūsi... (Ima tabaką ir graibstosi popieriaus) Popieriaus nerandu.

III KAREIVIS

Nagi, ko gera... mes būsime tenai jį palikę. Rūkėm ir palikom.

II KAREIVIS

O kad tave tūkstantis velnių apsėstų... Tai tu, išsižiojėli, ten paskutinis sukai...

III KAREIVIS

Ko tu iš manęs nori... Milines palikome... Vos kulkosvaidį spėjome ištempti... Galvoj man čia popiergalis.

II KAREIVIS

O dabar kramtyte kramtysi tabaką, ar ką? Bėk atnešk! Cha-cha-cha...

III KAREIVIS

Tegul Zajončekas bėga.

II KAREIVIS

Zajončekas savo atliko, kiškį iš mirtino pavojaus gelbėjo ir neišgelbėjo...

I KAREIVIS

Palikite mane ramybėje.

II KAREIVIS

Ramybėje... Nieko sau norai.

III KAREIVIS

Čia kalbėt apie ramybę.

I KAREIVIS

Tiesa, kvailai pasakiau... Sunku besusikalbėti, čia įprastinė kalba netinka. Kai kurios sąvokos...

II KAREIVIS išgirdęs ūžesį

Atsargiai! Atskrenda...

III KAREIVIS

Gal būt, mūsiškis? (Kareiviai prigula ir nejuda)

II KAREIVIS

Gausi puodu per galvą, tai tau ir bus mūsiškis. Ramiai! (Lėktuvas visai žemai praskrenda)

III KAREIVIS

Taip žemai... Reikėjo paleisti seriją.

II KAREIVIS pastebėjęs krentančius lėktuvo išmėtytus lapelius

Kam gaudytis, štai jie mums popieriaus bankrutkėms atvežė, velnias jo močią. Eik surink.

III KAREIVIS

Tuščia jų... Aš verčiau nerūkęs pabūsiu.

II KAREIVIS

Tai ir negausi... (Lipa iš duobės)

I KAREIVIS

Klausyk... Nekvailiok. Dabar pavojinga.

II KAREIVIS neklausydamas

O kada nepavojinga? Aš negaliu, kaip kiaulė, nerūkęs. (Nueina kairėn ir atneša du lapelius)

III KAREIVIS

Kokios naujienos?

II KAREIVIS

Tau sužadėtinė labų dienų siunčia. Štai pasiskaityk. (Duoda vieną lapelį, iš kito atplėšęs dirba bankrutkę)

III KAREIVIS

Na, apsišvieskime... (Skaito) „Kareiviai! Jūsų vyriausybė jus apgaudinėja...“

II KAREIVIS

Irgi naujieną parašė... O jų vyriausybė jų neapgaudinėja? Tam ir vyriausybė, kad žmones apgaudinėtų.

I KAREIVIS

Nekliudyk, tegu skaito.

III KAREIVIS skaito

„Pati išprovokavusi karą, ji siunčia dabar beginklius kareivius prieš mūsų šarvuotas dalis ir slepia nuo jūsų tikrąją padėtį. Jūsų armija sumušta. Meskite ginklus ir skirstykitės namo, kur jūsų laukia jūsų šeimos židiniai. Mes užimame jūsų kraštą ne kaip priešai, bet kaip draugai. Mes atnešame tvarką ir ramybę.“

II KAREIVIS

Cha-cha-cha... Su bombonešiais atneša amžinąją ramybę.

Visi šypsosi

III KAREIVIS

Kažin ar mūsiškiai irgi mėto jiems lapelius?

II KAREIVIS

O kaip tu manai? Ir mėto, ir prie stulpų, prie medžių lipdo.

I KAREIVIS

Idėjų karas... Propaganda.

II KAREIVIS

Šuniui ant uodegos tokią propagandą... Koks idiotas jais patikės! Tie visi abiejų pusių aukštieji ponai mano, kad kareiviai tokie pat besmegeniai, kaip ir jie...

III KAREIVIS

Palauk, tai mūsiškiai irgi taip kvailai rašo?

II KAREIVIS

O manai – protingai?.. Vakar reikėjo pasiskaityti – tvoros buvo aplipdytos. „Jūsų valdžia jus apgaudinėja... Meskite ginklus ir grįžkite į savo šeimos židinius...“ – stačiai gėda skaityti.

I KAREIVIS

Apskritai, man kartais atrodo, kad su žmonėmis dabar kažkas nebe tvarkoj. Visi lyg kažkokiam svaiguly, lyg per miegą... Kalba ne tą, daro ne tą. Ir žodžius vartoja nudėvėtus, kurie niekam nieko nebepaaiškina.

II KAREIVIS

Todėl, kad visi meluoja... Patys nė žodžiu netiki, ką sako. Ligi ausų apsimelavo, velnias juos visus atatupstus nujotų.

I KAREIVIS

Bet kuriuo tikslu?.. Kam iš to nauda? Juk matote, kas darosi?

II KAREIVIS

Et, verčiau negalvot... Štai sukite verčiau bankrutkes... Vis tiek viskas eina velniop.

III KAREIVIS

Ech, dūmas dabar meilesnis už viską pasauly. (Suka bankrutkę)

II KAREIVIS

Suk ir tu, Zajonček, suk...

I KAREIVIS

Aš gi nerūkau...

II KAREIVIS