Irgi naujieną parašė... O jų vyriausybė jų neapgaudinėja? Tam ir vyriausybė, kad žmones apgaudinėtų.

I KAREIVIS

Nekliudyk, tegu skaito.

III KAREIVIS skaito

„Pati išprovokavusi karą, ji siunčia dabar beginklius kareivius prieš mūsų šarvuotas dalis ir slepia nuo jūsų tikrąją padėtį. Jūsų armija sumušta. Meskite ginklus ir skirstykitės namo, kur jūsų laukia jūsų šeimos židiniai. Mes užimame jūsų kraštą ne kaip priešai, bet kaip draugai. Mes atnešame tvarką ir ramybę.“

II KAREIVIS

Cha-cha-cha... Su bombonešiais atneša amžinąją ramybę.

Visi šypsosi

III KAREIVIS

Kažin ar mūsiškiai irgi mėto jiems lapelius?

II KAREIVIS

O kaip tu manai? Ir mėto, ir prie stulpų, prie medžių lipdo.

I KAREIVIS

Idėjų karas... Propaganda.

II KAREIVIS

Šuniui ant uodegos tokią propagandą... Koks idiotas jais patikės! Tie visi abiejų pusių aukštieji ponai mano, kad kareiviai tokie pat besmegeniai, kaip ir jie...

III KAREIVIS

Palauk, tai mūsiškiai irgi taip kvailai rašo?

II KAREIVIS

O manai – protingai?.. Vakar reikėjo pasiskaityti – tvoros buvo aplipdytos. „Jūsų valdžia jus apgaudinėja... Meskite ginklus ir grįžkite į savo šeimos židinius...“ – stačiai gėda skaityti.

I KAREIVIS

Apskritai, man kartais atrodo, kad su žmonėmis dabar kažkas nebe tvarkoj. Visi lyg kažkokiam svaiguly, lyg per miegą... Kalba ne tą, daro ne tą. Ir žodžius vartoja nudėvėtus, kurie niekam nieko nebepaaiškina.

II KAREIVIS

Todėl, kad visi meluoja... Patys nė žodžiu netiki, ką sako. Ligi ausų apsimelavo, velnias juos visus atatupstus nujotų.

I KAREIVIS

Bet kuriuo tikslu?.. Kam iš to nauda? Juk matote, kas darosi?

II KAREIVIS

Et, verčiau negalvot... Štai sukite verčiau bankrutkes... Vis tiek viskas eina velniop.

III KAREIVIS

Ech, dūmas dabar meilesnis už viską pasauly. (Suka bankrutkę)

II KAREIVIS

Suk ir tu, Zajonček, suk...

I KAREIVIS

Aš gi nerūkau...

II KAREIVIS

Vis tiek suk. Užsitrauksi, bus lengviau. O tau, matau, iš visų mūsų už vis sunkiausia. Tu dar neatpratai galvoti.

I KAREIVIS

Sakai, padeda. (Suka bankrutkę)

II KAREIVIS

Padeda... Kai ima dūmas plaučius erzinti, tai visos mintys kosulin išlaksto. Štai kas...

I KAREIVIS

O aš niekaip negaliu vieno kvailo daikto atsikratyti. Žinot, namie, grįžus iš darbo, man žmona išvirė kavos, žinot, tikros kavos, karštos, kvepiančios... Ir staiga policininkas šaukimą įdavė.

III KAREIVIS

O kava taip ir liko neišgerta?

I KAREIVIS

Taigi... Tai man dabar viskas ir sukasi apie tą kavą. Rodos, kad jei aš būčiau ją išgėręs, tai viskas viskas būtų kitaip pakrypę.

II KAREIVIS

Manai, būtų kaptenarmusu paskyrę.

I KAREIVIS

Ne tai... Aš suprantu, kad tai kvaila mintis, bet taip prisikorė...

II KAREIVIS

Civiliniai, taip sakant, įpročiai... Laikas laikas atsikratyti. Ten, būdavo, odekolonu kas rytą pasipurški – kvapas,– o čia, brač, pasilenk, pauostyk kareivio autus.

III KAREIVIS

Nereikia nei lenktis, iš tolo į nosį muša... Antra savaitė, kai batų nebuvome nusiavę.

II KAREIVIS

Ir dar dvi savaites išbūsi, jei anksčiau batai kartu su kojomis nenukris.

I KAREIVIS užsitraukia ir užsikosti. Meta bankrutkę šalin

Brr...

II KAREIVIS

Atsargiau... Ne taip garsiai, o tai aliarmą linijoj sukelsi. Cha-cha-cha!

III KAREIVIS pagriebęs nuo žemės nuorūką, slepia į kišenę

Šitokią dievo dovaną mėtyti.

I KAREIVIS

Negaliu... (Kosti) Jau geriau acto esencijos stiklą išgerti.

II KAREIVIS

O dar geriau karštos tikros kavos puoduką su obuoliniu pyragaičiu. A?

Dešinėj arčiau pasigirsta kulkosvaidžio tratėjimas, kulkų nukirstos, nukrenta kelios ąžuolo šakelės. II ir III kareiviai pasilenkia

II KAREIVIS

Galvą... galvą slėpk... Pagadins, o atsarginės juk neturi.

I KAREIVIS pasilenkęs

Ar ne vis tiek, ar kulka, ar bombos skeveldra...

II KAREIVIS