Vis tiek suk. Užsitrauksi, bus lengviau. O tau, matau, iš visų mūsų už vis sunkiausia. Tu dar neatpratai galvoti.

I KAREIVIS

Sakai, padeda. (Suka bankrutkę)

II KAREIVIS

Padeda... Kai ima dūmas plaučius erzinti, tai visos mintys kosulin išlaksto. Štai kas...

I KAREIVIS

O aš niekaip negaliu vieno kvailo daikto atsikratyti. Žinot, namie, grįžus iš darbo, man žmona išvirė kavos, žinot, tikros kavos, karštos, kvepiančios... Ir staiga policininkas šaukimą įdavė.

III KAREIVIS

O kava taip ir liko neišgerta?

I KAREIVIS

Taigi... Tai man dabar viskas ir sukasi apie tą kavą. Rodos, kad jei aš būčiau ją išgėręs, tai viskas viskas būtų kitaip pakrypę.

II KAREIVIS

Manai, būtų kaptenarmusu paskyrę.

I KAREIVIS

Ne tai... Aš suprantu, kad tai kvaila mintis, bet taip prisikorė...

II KAREIVIS

Civiliniai, taip sakant, įpročiai... Laikas laikas atsikratyti. Ten, būdavo, odekolonu kas rytą pasipurški – kvapas,– o čia, brač, pasilenk, pauostyk kareivio autus.

III KAREIVIS

Nereikia nei lenktis, iš tolo į nosį muša... Antra savaitė, kai batų nebuvome nusiavę.

II KAREIVIS

Ir dar dvi savaites išbūsi, jei anksčiau batai kartu su kojomis nenukris.

I KAREIVIS užsitraukia ir užsikosti. Meta bankrutkę šalin

Brr...

II KAREIVIS

Atsargiau... Ne taip garsiai, o tai aliarmą linijoj sukelsi. Cha-cha-cha!

III KAREIVIS pagriebęs nuo žemės nuorūką, slepia į kišenę

Šitokią dievo dovaną mėtyti.

I KAREIVIS

Negaliu... (Kosti) Jau geriau acto esencijos stiklą išgerti.

II KAREIVIS

O dar geriau karštos tikros kavos puoduką su obuoliniu pyragaičiu. A?

Dešinėj arčiau pasigirsta kulkosvaidžio tratėjimas, kulkų nukirstos, nukrenta kelios ąžuolo šakelės. II ir III kareiviai pasilenkia

II KAREIVIS

Galvą... galvą slėpk... Pagadins, o atsarginės juk neturi.

I KAREIVIS pasilenkęs

Ar ne vis tiek, ar kulka, ar bombos skeveldra...

II KAREIVIS

Matyt, ten jau baigė popiečio pogulį.

III KAREIVIS

Paleiskim ir mes seriją...

II KAREIVIS

Labai norisi... A? O tu pagalvojai, kiek šovinys atseina? Vienas šovinys – dešimt drūtų bankrutkių. Supratai? Išleisi į orą dvidešimtį, tai apskaičiuok, galva, kiek bankrutkių šuniui ant uodegos paleidai.

III KAREIVIS

O-o... visam mėnesiui rūkymo...

II KAREIVIS

Matai, kokią gerą galvą turi, o karščiuojiesi. Karo tokia tvarka: veja – bėk, bėga – pulk. O kai tavęs niekas neliečia, tai tupėk, kaip pas Belzebubą ant prieždos. Mes čia pirmą kartą taip gerai įsitaisėm. Džiaukis, kad dar jų artilerija mūsų nesuuostė. Aš net galvoju, gal, sakau, autus čia saulėj padžiovinus.

I KAREIVIS

Iš tikrųjų... Geras sumanymas. Mauname batus, vyrai. Jau nebesikenčia. (Bando nuauti batą)

III KAREIVIS

Leisk, aš tau padėsiu, o tu paskui man.

II KAREIVIS

Css... Leitenantas...

Visi pašoksta ir tvarkosi

LEITENANTAS

Sveiki, vyrai!

VISI

Sveikas, tamsta!

LEITENANTAS

Na kaip?

II KAREIVIS

Viskas tvarkoj, pone leitenante. Jie nesirodo.

LEITENANTAS

Labai stropiai žiūrėkite. Iš šito miškelio jiems labai lengva prasiveržti.

II KAREIVIS Žiūrėsime, pone leitenante.

LEITENANTAS pamatęs kiškį

O čia kas? Medžiojate?..

III KAREIVIS

Tai jie pašovė, o mes paėmėm. Dar buvo gyvas, striuoksėjo.

LEITENANTAS

Kuris tai?

II KAREIVIS

Mes visi trys jį gaudėm.

LEITENANTAS

Kaip jūs drįstate rodytis priešo akivaizdoj be įsakymo? Kad jis mūsų atramos taškus sužinotų? Tai karinės disciplinos laužymas. Aš raportuosiu kuopos vadui, ir jūs visi trys būsite už tai nubausti. Zajonček!

I KAREIVIS

Aš!

LEITENANTAS

Įsakymas.

I KAREIVIS

Klausau.

LEITENANTAS

Paimt šautuvą ir dvi rankines granatas.

I KAREIVIS skubiai atlieka, ką liepiamas

Yra.

LEITENANTAS rodo

Štai prie to drūtojo ąžuolo pamiškėje jų kulkosvaidžio lizdas. Matai?

I KAREIVIS

Žinau, pone leitenante.

LEITENANTAS

Šituo apaugusiu krūmais skardžiu nepastebimas užeisi jiems į užnugarį ir sunaikinsi komandą. Tai turi būti atlikta per pusę valandos. Lygiai per pusę valandos. Supratai?

I KAREIVIS

Taip, per pusę valandos.

LEITENANTAS

Žygiuok!

I KAREIVIS

Klausau. (Išeina skardžio link į dešinės pusės pirmą planą)

UŽDANGA