Matyt, ten jau baigė popiečio pogulį.

III KAREIVIS

Paleiskim ir mes seriją...

II KAREIVIS

Labai norisi... A? O tu pagalvojai, kiek šovinys atseina? Vienas šovinys – dešimt drūtų bankrutkių. Supratai? Išleisi į orą dvidešimtį, tai apskaičiuok, galva, kiek bankrutkių šuniui ant uodegos paleidai.

III KAREIVIS

O-o... visam mėnesiui rūkymo...

II KAREIVIS

Matai, kokią gerą galvą turi, o karščiuojiesi. Karo tokia tvarka: veja – bėk, bėga – pulk. O kai tavęs niekas neliečia, tai tupėk, kaip pas Belzebubą ant prieždos. Mes čia pirmą kartą taip gerai įsitaisėm. Džiaukis, kad dar jų artilerija mūsų nesuuostė. Aš net galvoju, gal, sakau, autus čia saulėj padžiovinus.

I KAREIVIS

Iš tikrųjų... Geras sumanymas. Mauname batus, vyrai. Jau nebesikenčia. (Bando nuauti batą)

III KAREIVIS

Leisk, aš tau padėsiu, o tu paskui man.

II KAREIVIS

Css... Leitenantas...

Visi pašoksta ir tvarkosi

LEITENANTAS

Sveiki, vyrai!

VISI

Sveikas, tamsta!

LEITENANTAS

Na kaip?

II KAREIVIS

Viskas tvarkoj, pone leitenante. Jie nesirodo.

LEITENANTAS

Labai stropiai žiūrėkite. Iš šito miškelio jiems labai lengva prasiveržti.

II KAREIVIS Žiūrėsime, pone leitenante.

LEITENANTAS pamatęs kiškį

O čia kas? Medžiojate?..

III KAREIVIS

Tai jie pašovė, o mes paėmėm. Dar buvo gyvas, striuoksėjo.

LEITENANTAS

Kuris tai?

II KAREIVIS

Mes visi trys jį gaudėm.

LEITENANTAS

Kaip jūs drįstate rodytis priešo akivaizdoj be įsakymo? Kad jis mūsų atramos taškus sužinotų? Tai karinės disciplinos laužymas. Aš raportuosiu kuopos vadui, ir jūs visi trys būsite už tai nubausti. Zajonček!

I KAREIVIS

Aš!

LEITENANTAS

Įsakymas.

I KAREIVIS

Klausau.

LEITENANTAS

Paimt šautuvą ir dvi rankines granatas.

I KAREIVIS skubiai atlieka, ką liepiamas

Yra.

LEITENANTAS rodo

Štai prie to drūtojo ąžuolo pamiškėje jų kulkosvaidžio lizdas. Matai?

I KAREIVIS

Žinau, pone leitenante.

LEITENANTAS

Šituo apaugusiu krūmais skardžiu nepastebimas užeisi jiems į užnugarį ir sunaikinsi komandą. Tai turi būti atlikta per pusę valandos. Lygiai per pusę valandos. Supratai?

I KAREIVIS

Taip, per pusę valandos.

LEITENANTAS

Žygiuok!

I KAREIVIS

Klausau. (Išeina skardžio link į dešinės pusės pirmą planą)

UŽDANGA

Ketvirtas paveikslas

Scenovaizdis ir situacija labai primena trečiąjį paveikslą. Kairėje miškas, dešinėje ąžuolas, po juo kulkosvaidžio lizdas. Kulkosvaidis atgręžtas į kairę. Pirmas tamsiai pilkas kareivis budi prie kulkosvaidžio. Antras ir trečias užkandžiauja iš konservų dėžutės

II KAREIVIS

O kaip tu manai?

III KAREIVIS

Aš galvoju...

II KAREIVIS

Na, galvok...

Pauzė

III KAREIVIS su kąsniu burnoj

Aš manau, kad utėlės.

II KAREIVIS

O aš manau, kad skruzdėlės.

Pauzė

III KAREIVIS

Ne. Utėlės.

II KAREIVIS

Ne. Skruzdėlės.

Pauzė

III KAREIVIS

Vili, Fricas sako, kad skruzdėlės yra pavojingesnės žmonėms, negu utėlės.

I KAREIVIS

Teisingai Fricas sako.

III KAREIVIS

Kodėl?

I KAREIVIS

Tai ilga istorija.

III KAREIVIS

O vis dėlto paaiškink. Aš nesu linkęs tikėti vien dėl to, kad tu telegrafistas.

II KAREIVIS

Bet tau kiekvienas tai pasakys.

III KAREIVIS

Visai ne kiekvienas. Mūsų daktaras sako, kad baisiausias mūsų armijos priešas yra utėlės.

II KAREIVIS pašoka ir brauko ranka sau nuo kaklo skruzdėles

Kuriam idiotui atėjo galvon rengti kulkosvaidžio lizdą skruzdėlyne?

III KAREIVIS

Geriau skruzdėlyne, negu utėlių apsėstoj pirkioj. Šimtą kartų geriau.

I KAREIVIS

Jūs ten neplepėkit ir dabokit užnugarį.

III KAREIVIS

Aš eisiu už krūmų savo reikalo ir tuo pačiu metu atliksiu artimojo užnugario žvalgybą. (Nueina dešinėn)

II KAREIVIS

Laimingos kelionės. (Pirmajam) Na ką, nebesirodo.

I KAREIVIS

Tur būt, dabar ten jie kiškį doroja.

II KAREIVIS

Bet tai pasiutęs vaikas. Lįst pro kulkas kiškio gaudyti.

I KAREIVIS

Ė... Žinai, brol, prie visko pripranti... Kai gyvenimas šunim pasmirsta, kai pasidaro sunku galvą ant pečių nešioti... Et... Taip ir norisi spiaut į viską.

II KAREIVIS

Čia gerai tik tokiam Mikeliui. Pavalgė, nusilengvino ir galvoja, kad utėlės pavojingiausias žmonijos priešas.

I KAREIVIS