Kambarėlio sienoje atsidaro durys, ir lėtu žingsniu išeina Žmona, balta dukters suknele nešina. Sėda prie mašinos, taisosi siūti ir pusbalsiu niūniuoja kažkokią neaiškią melodiją

VYRAS triukšmui tilstant, išgirdęs siuvamos mašinos garsą, pašoksta ir skubiai žengia namelio link. Jo veidas blaivėja. Pamatęs Žmoną

Nendrele... Dieve... Ji čia... (Garsiau) Nendrele!

ŽMONA nežiūrėdama į jį

Be reikalo... Aš seniai sakiau, kad be reikalo mes ją išleidome. (Aplink triukšmas tilsta, sirenos nustoja kaukusios) Čia taip ramu dabar. Aš jai sakiau, palauk, kol tėvelis sugrįš. O ji – ne ir ne... Ji tokia atkakli mergaitė.

VYRAS priėjęs prie jos

Nendrele. Vargše tu mano...

ŽMONA žvilgterėjusi į jį abejingomis akimis

Čia kareiviams draudžiama vaikščioti. Draudžiama, ar tamsta girdi? Čia trys girti kareiviai buvo peržengę sieną, tai jiems teko už tai.

VYRAS

Žmonele mano mieloji, argi tu manęs nebepažįsti? (Bando ją apkabinti) Čia aš, tavo Dziuka.

ŽMONA akylai į jį pažiūri ir keliasi

Dziuka, sakai... Jis tuojau sugrįš... Pupa sakė, kad jis kiekvieną dieną gali sugrįžti. Ji vis meldžiasi ir meldžiasi už tave. Kokia ji juokinga, ta mūsų Pupa... (Tyliai juokiasi)

BALSAS už gyvatvorės

Žmonės! Bėkite! Priešas ateina. Skubiai kraustykitės! Priešas ateina. Žmonės! (Tolsta)

VYRAS

Eikime, Nendrele, iš čia. (Atsargiai apkabinąs, iš lėto ją veda. Žmona laiko rankoje suknelę)

ŽMONA atsimindama pamėgdžioja svetimą balsą

„Čia gera gyventi, tik bent kiek nuobodu.

Ar ne tiesa?“ Koks jis juokingas, tas ponaitis. O kodėl tu jo nenudūrei? (Vėl pamėgdžioja) „Namelis su sodeliu“... Cha-cha-cha... O ožkytė pabėgo... Tokia balta balta mažytė ožkytė... būdavo, iš rankų žolę ima... (Praeinant jiems abiem pro kapą, jos veidas staiga darosi niūrus. Praėjus sustoja ir įsakmiai aiškina vyrui) Žinai. Dziuka, kunigas čia vaikščioja... Tik dabar, mačiau pro langą, jis išėjo... (Paslaptingai) Jie nori nupirkti mūsų sodelį kapinėms. Karo našlaičių kapinėms. Mes pigiai neatiduokim. Girdi... Dabar galima gerai uždirbti.

VYRAS vėl ją apkabinęs, veda

Skubėkime, Nendrele...

ŽMONA paėjus kiek, sustoja

Palauk, ogi aš pamiršau vynuogių kerus pridengti. Greit ims šoluoti, o kerai neapdengti. (Išsilaisvina ir grįžta atgal)

VYRAS ją sulaikydamas

Mieloji, eikime iš čia...

ŽMONA klusniai duodasi vedama

Sakai, eikime pas Pupą? (Abu išeina pro vartelius. Žmona laiko suknytę taip, lyg mergaitę vestųsi)

BALSAS už gyvatvorės

Žmonės! Skubiai kraustykitės... Tuojau priešas bus čia.

UŽDANGA

Šeštas paveikslas

Kambarys uosto viešbuty. Vyras, taip pat apsivilkęs, kaip prologe, sėdi prie lovos, kurioj guli Žmona. Ant staliuko vaistai. Langai apšalę

ŽMONA

Ar šaltis nemažėja?

VYRAS

Šalta, bet jau daug mažiau...

ŽMONA

Ir mūsų kambary, rodos, šiandie nebe taip šalta...

VYRAS

Šiandie čia jau galima kentėti.

ŽMONA

Prie visų nelaimių ir gamta šįmet prispaudė žmones. (Užsikosti) O-i...

VYRAS prilaikydamas jos galvą

Nekalbėk, Nendrele, tau kenkia.

ŽMONA

Gert...

VYRAS ima stiklinę ir duoda, bet greit vėl ją atitraukia

Kad jį kur, vėl įšalo. Aš tuojau, Nendrele... (Išbėga. Jam išėjus, Žmona tyliai dejuoja. Grįžta su arbata) Štai šeimininkė tau siunčia... (Girdo iš šaukštuko) Tik pasveik, mažyte... Tuoj pavasaris... Orai atšils... Darbo kur nors gausiu... Kur nors prie sodininko... Bus lengviau. Tik greičiau sveik, Nendrele.

ŽMONA

Sakei, šeimininkė siunčia...

VYRAS

Taip, taip, ji... klausė apie tavo sveikatą.

ŽMONA

Yra ir gerų žmonių pasauly...

VYRAS

Daug... Labai daug gerų žmonių... Ir visi kiti neblogi, tik baisiai nelaimingi...

ŽMONA

Bet tu ruošiesi į teatrą. Eik... Man jau geriau. Aš viena pabūsiu.

VYRAS

Mane režisierius kvietė į generalinę repeticiją... Tai aš tik noriu nubėgti ir pasakyti, kad negalėsiu būti.

ŽMONA

Pabūk, Dziukeli... Pažiūrėk, kad teisingai mūsų gyvenimą parodytų...

VYRAS

O, jie parodys, Nendrele. Jie moka... Pamanyk, dabar milijonai tokių žmonių, kaip mes... Milijonai kenčia, o kiti milijonai laukia savo eilės... Pamatys, gal susipras. Gal pajus pasaulį apsėdusio pamišimo visą baisybę. Žmogaus protas nugalės pamišėlių tvaiką... Ir tada, Nendrele... tada ateis kitas, gražus pasaulis. Ir visi nelaimingieji nudžiugs, kad jų kančios turėjo prasmę, kad jos nebuvo veltui...

ŽMONA

Tai eik, mielasai...

Beldžiasi į duris

VYRAS

Kas dabar čia? Prašau.

MISS EUROPA II labai panaši į Miss I