Kambarys uosto viešbuty. Vyras, taip pat apsivilkęs, kaip prologe, sėdi prie lovos, kurioj guli Žmona. Ant staliuko vaistai. Langai apšalę

ŽMONA

Ar šaltis nemažėja?

VYRAS

Šalta, bet jau daug mažiau...

ŽMONA

Ir mūsų kambary, rodos, šiandie nebe taip šalta...

VYRAS

Šiandie čia jau galima kentėti.

ŽMONA

Prie visų nelaimių ir gamta šįmet prispaudė žmones. (Užsikosti) O-i...

VYRAS prilaikydamas jos galvą

Nekalbėk, Nendrele, tau kenkia.

ŽMONA

Gert...

VYRAS ima stiklinę ir duoda, bet greit vėl ją atitraukia

Kad jį kur, vėl įšalo. Aš tuojau, Nendrele... (Išbėga. Jam išėjus, Žmona tyliai dejuoja. Grįžta su arbata) Štai šeimininkė tau siunčia... (Girdo iš šaukštuko) Tik pasveik, mažyte... Tuoj pavasaris... Orai atšils... Darbo kur nors gausiu... Kur nors prie sodininko... Bus lengviau. Tik greičiau sveik, Nendrele.

ŽMONA

Sakei, šeimininkė siunčia...

VYRAS

Taip, taip, ji... klausė apie tavo sveikatą.

ŽMONA

Yra ir gerų žmonių pasauly...

VYRAS

Daug... Labai daug gerų žmonių... Ir visi kiti neblogi, tik baisiai nelaimingi...

ŽMONA

Bet tu ruošiesi į teatrą. Eik... Man jau geriau. Aš viena pabūsiu.

VYRAS

Mane režisierius kvietė į generalinę repeticiją... Tai aš tik noriu nubėgti ir pasakyti, kad negalėsiu būti.

ŽMONA

Pabūk, Dziukeli... Pažiūrėk, kad teisingai mūsų gyvenimą parodytų...

VYRAS

O, jie parodys, Nendrele. Jie moka... Pamanyk, dabar milijonai tokių žmonių, kaip mes... Milijonai kenčia, o kiti milijonai laukia savo eilės... Pamatys, gal susipras. Gal pajus pasaulį apsėdusio pamišimo visą baisybę. Žmogaus protas nugalės pamišėlių tvaiką... Ir tada, Nendrele... tada ateis kitas, gražus pasaulis. Ir visi nelaimingieji nudžiugs, kad jų kančios turėjo prasmę, kad jos nebuvo veltui...

ŽMONA

Tai eik, mielasai...

Beldžiasi į duris

VYRAS

Kas dabar čia? Prašau.

MISS EUROPA II labai panaši į Miss I