O aš vis skubu ir skubu ir vis negaliu visko aprėpti...

VYRAS duodamas iš po savęs kėdę

Prašom sėstis, ponia šeimininke.

MISS II sėdasi

Ar ligonė jau geresnė?

ŽMONA

Ačiū... Jau man bent kiek geriau.

MISS II

Kaip tik laiku, kaip tik laiku. Žinote, aš nutariau padaryti čia kai kurių pakeitimų. Šis jūsų kambarys man pasidarė itin reikalingas. Matote tamstos, aš labai suprantu jūsų padėtį ir reiškiu visokią užuojautą, bet aš turiu apsidrausti nuo visokių eventualumų. Komitetas lig šiol mokėjo už jūsų kambarį, bet jo lėšos eina prie galo, o visuomenės dosnumas, praėjus pirmam susijaudinimui, taip pat atvėso. Tad suprantate patys, kad aš vien širdies balso negaliu klausyti. Tačiau aš taip pat nenoriu būti ir beširdė. Aš galiu savo nutarimą ir su švelninti. Čia tuojau žadėjo ateiti viena labai garbinga ponia. Ji turinti tamstai naudingą pasiūlymą. Jeigu su ja susitarsite, tai aš dar pagalvosiu. Suprantate tamstos, kokie dabar laikai. Nežinia, kas už dienos kitos gali su mumis atsitikti. Tad rūpintis savo reikalais yra šventa kiekvieno pareiga... Bet aš čia užtrukau, o man reikia nuolat skubėti. (Išeina)

Kurį laiką abu tyli

VYRAS

Tu verki, Nendrele... Nereikia... (Glosto jos galvą) Sakė ateisianti kažkokia ponia, gal kokį darbą pasiūlys... Susitvarkysime... Nereikia, Nendrele...

ŽMONA kosti

Vandens...

VYRAS vėl ją girdo iš šaukštelio

Tu visai nieku nesirūpink. Tu tik sveik ir sveik, Nendrele.

ŽMONA lengvai sudejuoja

Čia va... krūtinėj... dega ir dega...

VYRAS

Skauda tau... Ir vaistai kaip tyčia pasibaigė. Šiandien pat aš kur nors gausiu ir atnešiu.

Beldžiasi į duris

ŽMONA

Nereikia vaistų...

Vėl beldžiasi

VYRAS

Vėl kažkas laužiasi.

Įeina Ponia su ašara balse ir Don Alfonso II

PONIA

Don Alfonso, mes, tur būt, ne į tą numerį pataikėme.

DON ALFONSO

Atrodo, kad mes paklydome.

VYRAS

Ko tamstos ieškote?

PONIA

Autoriaus.

DON ALFONSO

Dramaturgo.

VYRAS

Taip, tamstos būsite pasiklydę. Čia negyvena nei vienas, nei kitas.

PONIA

Taip taip, dabar mes patys matom. Bet kur čia gyvena tas dramaturgas, kurio tragediją mūsų teatras ruošiasi rytoj parodyti?

VYRAS

Rytoj teatras rodys mūsų gyvenimą. Bet aš ne dramaturgas.

PONIA

Ach, suprantu, tai tamstos pirmas veikalas.

DON ALFONSO

Koks jaudinantis kuklumas!

PONIA

Visai teisingai pasakyta. Dideli talentai pasižymi tiesiog fenomenaliu kuklumu.

VYRAS

Čia mums šeimininkė kalbėjo apie vieną ponią, kuri man darbą pasiūlysianti. Tai bene tamstos būsite?

PONIA

Darbo? Tamstai darbo?

DON ALFONSO

Koks fenomenalus kuklumas!

PONIA

Tamstai kalbėti apie darbą? Tamsta kaip šiltųjų kraštų paukštis giesmininkas atskridai į mūsų pilkąjį kraštą, kad mus palinksmintumei savo talentu, kad nuskaidrintum mūsų vienodą ir nuobodų gyvenimą. O, mūsų tauta moka vertinti talentus.

DON ALFONSO

Ypač užsieninius talentus, aš pasakyčiau.

VYRAS

Mes tik nelaimingi emigrantai.

PONIA

Taigi taigi... Kokia baisi nelaimė ištiko jūsų tėvynę. Bet, kaip sakoma, nėra nelaimės, kuri kam nors laimės neatneštų. Štai ir mes negalėtume jūsų kūriniu pasidžiaugti, jeigu ne jūsų tėvynės nelaimė.

DON ALFONSO

Labai gerai ir teisingai pasakyta.

VYRAS

Taip... Jeigu ne šita visa beprotybė, kuri milijonams žmonių, tokių, kaip mes, sulaužė gyvenimą, suniokojo, sutrypė visa, kas ligi tol buvo su meile kurta,–taigi jei ne šis visas pamišimas, jokiam teatrui nebūtų prasmės mūsų gyvenimas rodyti.

PONIA

Mes štai, mūsų visuomenės elito atstovai, atėjome pareikšti tamstai mūsų dėkingumą.

DON ALFONSO

Taip sakant, iškilminga gratuliacija!

PONIA

Taip, atėjome jus pasveikinti ir pasiteirauti, ar tamstai patogu mūsų krašte, ar tamstai ko netrūksta, ir, reikalui esant, pasiūlyti mūsų paramą.

DON ALFONSO