Radijas kurį laiką groja karinį maršą. Staiga muzika nutraukiama ir daromas pranešimas: „Dėmesio! Dėmesio! Skubus pranešimas. Šį rytą du ginkluoti anos pusės kareiviai peržengė mūsų vakarų sieną, įeidami mūsų pusėn net devyniolika metrų. Mūsų pasienio sargybos postoviams atidengus ugnį, įsibrovėliai pasitraukė. Vyriausybė ruošia griežtą protestą ir imasi atitinkamų priemonių, kad panašūs akiplėšiški mūsų teritorijos integralumo pažeidimai nebepasikartotų. Tai jau trečias kartas, kai prie mūsų sienos kartojasi provokatoriški žygiai. Nevykę anos pusės pasiaiškinimai, kad kareiviai buvę girti ir paklydę, nieko nebegali įtikinti. Atėjo metas pasakyti šiems ponams: Gana! Ir pasakyti tokia kalba, kad jie suprastų
Žmona priėjusi išjungia radiją
DUKTĖ pasiruošusi mokyklon su knygų kuprinėle už pečių ir su laistyklėle rankoj. Verandoj kurį laiką klausosi paskutinių pranešimo žodžių
Mamyte, kodėl girtiems kareiviams neleidžia vaikščioti per sieną?
ŽMONA
Tuščia jų, tų kareivių... Jau bėk, Pupyte, kad nepavėluotum.
DUKTĖ
Aš tuojau, mamyte, aš tėvelio gėlytę dar palaistysiu. (Laisto vazone spygliuotą medelį) Ar raukarija žydi?
ŽMONA
Araukarija, vaikuti.
DUKTĖ
Araukarija... Ar ji žydi?
ŽMONA
Ne, araukarija nežydi.
DUKTĖ
O kam tėvelis ja taip rūpinasi?
ŽMONA
Tai šiltųjų kraštų eglutė lepūnėlė... Be priežiūros ji tuojau nudžiūtų.
DUKTĖ
Aš ją šiandien dar palaistysiu.
ŽMONA
Pakaks, vaikuti... Jau bėk.
DUKTĖ
Aš jau, mamyte. (Pamačiusi atpūškuojančią Miss Europą) Ogi čia dabar kas?
MISS EUROPA labai pilna, senstelėjusio, tirštai dažyto veido moteriškos giminės žmogysta
O aš skubu ir skubu... Ir vis negaliu aprėpti.
ŽMONA
Labas rytas, panele.
MISS
Ar jau?
ŽMONA
Jau, panele.
MISS
O aš taip buvau susirūpinusi, ar suspėsite.
ŽMONA
Šiąnakt baigiau.
MISS
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.
Rašiniui: Kūrėjas
2. Kodėl Zajončekas nesutinka keisti pjesės, nors jam siūlomas šiltas butas?
Rašiniui: KūrėjasDora
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.