Kazys Boruta · 1905–1965
„Baltaragio malūnas“ konspektas
Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.
Atnaujinta
Apie ką „Baltaragio malūnas“?
Poetinis romanas pagal liaudies pasakų apie žmogaus ir velnio kovą motyvus. Malūnininkas Baltaragis už trumpą laimę su jauna žmona pažada velniui Pinčukui savo būsimą dukterį, o velnio kerštas sugriauna Jurgos ir išdidaus Girdvainio meilę. Kūrinys rodo, kaip neapgalvotas pažadas, kaltė ir išdidumas pražudo ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius.
Įsimink
- Romanas išleistas 1945 m.; 1962 m. pasirodė pataisytas leidimas su nauju veikėju Jurgučiu.
- Už pagalbą vesti Marcelę Baltaragis pažada velniui tai, ko neturi, bet turės vedęs, tai yra dukterį.
- Po dvylikos metų vietoje Jurgos velniui atiduodama Uršulė; Pinčukas pasižada septynerius metus bernauti.
- Per užsakus Švendubrėje Raupys su Pinčuku pavagia Girdvainio obuolmušius, ir jis palieka nuotaką.
- Pabaigoje Jurga žūva ežere, Girdvainis po pušimi, Perkūnas nutrenkia velnią, Baltaragis suakmenėja.
„Baltaragio malūnas“: argumentai rašiniui
- Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas Baltaragis už trumpą laimę su Marcele pažada velniui būsimą dukterį. Dvylika metų jis graužiasi ir žyla, bet dukteriai paslapties taip ir neišduoda.Tai rodo Kaltės neperkelsi kitam. Apgavęs velnį Uršule, tėvas tik atideda bausmę, kuri pabaigoje ištinka dukterį.
„Jeigu tu man atiduotum tą, ko neturi, bet ką turėsi, kai vesi, tai padėčiau.“
Kontekstas Palygink su J. V. Gėtės „Faustu“: ir ten žmogus sudaro sandorį su velniu. - Kada išdidumas tampa silpnybe?Epizodas Girdvainis nenori pasirodyti nuotakai be savo obuolmušių. Jis klaidžioja paskui žirgų žvengimą, nors Jurga jo laukia.Tai rodo Išdidumas, kuris padėjo Girdvainiui išsklaidyti burtus nuo kelio, vėliau atima iš jo nuotaką ir gyvenimą.
„Su tokiais arkliais nors ir pasaulio krašte, o savo mergą atrasiu.“
Kontekstas Ir Jurga per išdidumą atsisako ieškoti jaunikio, kai Anupras prašo jos pagalbos. - Ar meilė gali pakeisti žmogų?Epizodas Visą gyvenimą tik malūnu gyvenęs senbernis Baltaragis pamilsta Marcelę ir atjaunėja. Jai mirus, visu jo gyvenimu tampa duktė.Tai rodo Meilė Baltaragį atgaivina, tačiau laimė, pirkta sandoriu su velniu, virsta nelaime jam ir dukteriai.Kontekstas Palygink su V. Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“: ir ten mylimuosius išskiria jėgos, stipresnės už juos.
- Ar tikėjimas žmogui yra atrama, ar našta?Epizodas Davatka Uršulė meldžiasi ir kartu daro burtus. Klebonas išrišimo neduoda ir liepia ją išvaryti, o minia paskandina ją, tikrindama, ar ji ragana.Tai rodo Kai tikėjimas virsta prietarais ir veidmainyste, jis žmogaus neapsaugo, o tampa pražūtimi.Kontekstas Boruta su humoru vaizduoja kleboną Bobiną, kuriam kortos ir miegas rūpi labiau nei parapija.
„Baltaragio malūnas“: epocha
- Išgalvotas Paudruvės kraštas su Udruvės ežeru, pelkėmis, Švendubrės bažnytkaimiu ir Gaidžgalės karčema
- Tikslus laikas nenurodytas; iš užuominų matyti, kad baudžiava jau panaikinta
- Pirmąjį variantą Boruta parašė vokiečių okupacijos metais Vilniuje
„Baltaragio malūnas“: autorius
- Kazys Boruta (1905–1965), poetas ir prozininkas, maištingų, radikalių pažiūrų žmogus
- Dėl pažiūrų kalintas ir Nepriklausomoje Lietuvoje, ir po karo sovietų
- Domėjosi tautosaka, eiliavo ir rašė pasakas
- Kitas žymus jo romanas yra „Mediniai stebuklai“ (1938)
„Baltaragio malūnas“: kūrinys
- Poetinis romanas, dar vadinamas apysaka; 48 skyriai
- Visas pavadinimas „Baltaragio malūnas, arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“
- Paremtas liaudies pasakų apie žmogaus ir velnio kovą motyvais; pasaka pinasi su tikrove
- Dalis įvykių papasakota grįžtant į praeitį; paskutiniame skyriuje prabyla pats pasakotojas
- Pagal romaną sukurtas muzikinis filmas „Velnio nuotaka“ (1974)
„Baltaragio malūnas“: temos
„Baltaragio malūnas“: veikėjai
- BaltaragismalūnininkasBaltrus Baltaragis, senas našlys; už jauną žmoną pažada velniui būsimą dukterį
- Marcelėžmonalinksma Marcelė Jaudegytė; metus gyvena laimingai ir miršta, pagimdžiusi Jurgą
- Jurgaduktėlinksma, išdidi gražuolė; tėvo pažadėta velniui, Girdvainio nuotaka
- GirdvainisjaunikisJurgis Girdvainis iš Daugnorų; išdidus, didžiuojasi tėvo paliktais obuolmušiais žirgais
- Pinčukasvelniastingus Paudruvės pelkių velnias, Baltaragio kaimynas; apgautas tampa kerštingas
- Uršulėdavatkasenmergė, veltui norėjusi ištekėti už Baltaragio; žmonių praminta velnio nuotaka
- Jurgutiskalvio padėjėjaspriekvailis senbernis, beviltiškai įsimylėjęs Jurgą; pasakotojas jį vadina Pinčuko šešėliu
- Anupras Visgirdapiršlyssenas Daugnorų skerdžius; supranta gyvulių kalbą, įvilioja velnią į tabokinę
„Baltaragio malūnas“: sąvokos
- Poetinis romanasdaug lyrizmo, ritminga kalba, pasikartojantys vaizdai; Boruta laikomas lietuvių poetinio romano pradininku
- Leitmotyvasnuolat grįžtantys vaizdai, pavyzdžiui, malūno sparnai, obuolmušių žvengimas, Jurgos juokas
- Tautosakos motyvaisandoris su velniu, kvailas velnias, kurį žmogus apgauna, piršlybos, rūtų vainikas
- Pasaka ir tikrovėpasakotojas palieka abejonę, ar velnias tikrai buvo, ar tik vaidenosi žmonėms
„Baltaragio malūnas“: sąsajos
- Sandoris su velniuJohanas Volfgangas Gėtė, „Faustas“
- Mylimieji, kuriuos išskiria stipresnės jėgosViljamas Šekspyras, „Romeo ir Džuljeta“
- Senieji tikėjimai šalia krikščionybėsVincas Krėvė, „Skerdžius“
„Baltaragio malūnas“: citatos
„Jeigu tu man atiduotum tą, ko neturi, bet ką turėsi, kai vesi, tai padėčiau.“
Pinčukas Baltaragiui„Su tokiais arkliais nors ir pasaulio krašte, o savo mergą atrasiu.“
Girdvainis„Kokia gi čia tada pasaka? Juk tai pats gyvenimas!“
pasakotojas
Ar konspektas padėjo?