Šalta man pasidarė nuo tokios jo filosofijos. Suk jį velniai! Nebeišdrįsau toliau su juo ginčytis. Tikrai, ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus staiga žmogėdra darosi?
1944 metų viduvasary atėjo į lagerį komendantas, lagerio viršininkas, gydytojas Heidelis ir dar kai kas iš vyresnybės. Pasišaukė visus kalinius jūrininkus.
Kaliniai jūrininkai buvo visi vokiečiai – be išimties. Beveik visi buvo vagys. Vienas kitas tiktai jų tarpe buvo padorus žmogus. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius. Lageryje jie labai greitai atkusdavo. Prie kokio darbo, bet kokioje komandoje juos paskirdavo, visuomet jie rasdavo kur ką pavogti. Meisteriai buvo. Nepalyginami specialistai.
Va, šiuos jūrininkus ir pasišaukė komendantas. Išrikiavo. Pasišaukė abu budelius ir pradėjo jūrininkam kailį perti. Budelis krečia jam į uodegą, o jis, jūrininkas, turi pats garsiai skaičiuoti smūgius ir paskui iškilmingai atraportuoti komendantui, kiek jisai smūgių gavo.
Pirmoji jūrininkų partija, penkios dešimtys žmonių, gavo po penkiolika smūgių už tai, kad jie buvo visi jūrininkai. Antroji, penkios dešimtys žmonių, gavo po dešimtį smūgių už tai, kad jie į lagerį pateko. Trečioji partija, taip pat penkios dešimtys galvų, gavo tiktai po penkis smūgius – kad jie neužmirštų, jog jie lageryje gyvena.
Išpėrė komendantas savo vokiečius jūrininkus, išpėrė – ir nuėjo sau, lyg cigarą surūkęs.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip sanitaras Gervinskis aiškina, kodėl kaliniai muša ir žudo vieni kitus? Ar pasakotojas su juo sutinka ir ką rodo jo reakcija?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gervinskis tvirtina: „Čia ne žmonių, čia sistemos reikalas.“ Sistemą sukūrė esesininkai, žmonės čia išbadėję ir labai skirtingi, todėl kiekvienas, norėdamas išgyventi, „turi žengti per kitų lavonus“. Lageris žmogų paverčia žvėrimi. Mušimą jis net vadina naujokų grūdinimu. Pasakotojas priešinasi, sako, kad kaliniai turėtų vieni kitiems padėti, bet galiausiai nutyla: nuo tokios filosofijos jam pasidaro šalta, ir jis klausia, ko vertos jo knygos. Tai jo humanistinio tikėjimo krizė, bet ne pritarimas: savo knyga jis vis tiek liudija prieš tokią sistemą.
Rašiniui: Žmogaus vertėDoraLaisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.