Blokavas būtinai privalėjo iš kalinių grobti, nes jis, be savo asmenių reikalų, turėjo dar daug ir bendrų bloko reikalų, kuriuos tvarkydamas turėjo daug ir kitiem duoti. Reikėjo gyvenamojo bloko remontas daryti, išmušti stiklai įstatyti, įrengti suolai ir stalai, padaryti kokie nors pagerinimai, patobulinimai, pagražinimai... Visam tam medžiaga reikėjo iš SS ar iš DAW sandėlių vogti, – vagėjam reikėjo mokėti, – reikėjo mokėti meistram ir darbininkam, kurie čia dirbo savo laiku, atliekamu nuo darbo valdžiai.
Pagaliau blokavieji turėjo mokėti totorišką duoklę ir lagerio seniūnui. Gerai dar, jei jis būdavo vienas, bet kartais jų būdavo ir du!
Lagerio seniūnas – Lagerälteste, – Chemnico pasiūlymu Majerio skiriamas iš kalinių tarpo, buvo labai svarbi persona, kurios valdžia labai toli siekė.
Seniūnas visų pirma buvo oficialus lagerio budelis – korikas. Tai buvo pati garbingiausia jo pareiga: naikinti Trečiojo reicho priešus.
Antra, tai buvo vyriausias valdžios šnipas lageryje, turėjęs savo rėžtu platų šnipų šnipelių tinklą.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip veikia kalinių savivalda: blokavai, šreiberiai, lagerio seniūnas? Ką reiškia pasakotojo žodžiai apie lagerio „nerašytą konstituciją“ ir kam ši tvarka naudinga?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Blokavai ir šreiberiai visada skiriami iš pačių kalinių. Jie gali atimti siuntinius, skirti sunkiausius darbus, mušti ir net užmušti, o skųstis beprasmiška, nes „kaltas visuomet buvo tasai, kuris skundžias“. Žodis konstitucija čia ironiškas: valstybės kalba aprašoma tvarka, kurioje teisė apversta. Iš šios sistemos naudos turi ir SS vyrai: kai Chemnicas nori įsiteikti komendantui, seniūnas iš pavogtos medžiagos ir kalinių brangenybių parūpina dovaną, net pakinkytą vežimą. Taip lageris atrodo kaip iškreipta valstybė, kurioje valdžia remiasi prievarta ir vagyste.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.