Majerį jie tačiau labai gražiai apsuko. Majeris jais patikėjo. Po trijų mėnesių jie pateko į užsieninę komandą – į Gdanską, į laivų statybą, į uostą! Po trijų savaičių ateina iš Gdansko pranešimas: tuodu anglu sėdo į laivą ir išplaukė į Švediją!
– Blude Sauhund! – rėkia supykęs Majeris ir rašo Chemnicui ant atskiro popierėlio: – Echt englisch gemacht, – grynai angliškai padaryta!
Taip, – iš užmiestinių komandų buvo galima pabėgti, bet iš paties lagerio – labai sunku. Ruseliai bėgo, šunes juos draskė, esesininkai juos mušė, Zelionkė juos korė.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl kaliniai nekentė pabėgėlių, nors pabėgimas yra laisvės siekis? Kaip pasakotojas pasakoja apie tuos pabėgimus, kurie pavyko?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kai kas nors pabėga, visas lageris valandų valandas, kartais visą parą, stovi išsirikiavęs, o bėglio kaimynai tardomi, mušami ir net žudomi. Taip kolektyvinė bausmė paverčia laisvės troškimą kitų kančia, ir minia keikia bėglį. Tačiau apie pavykusius pabėgimus pasakotojas kalba su akivaizdžiu pasitenkinimu: rusė, švelniai atsakiusi sargybiniui, dingsta be pėdsako, o du anglai išplaukia į Švediją, ir Majeris gali tik parašyti „grynai angliškai padaryta“. Galima skaityti, kad jo simpatija vis tiek laisvės pusėje.
Rašiniui: LaisvėValdžiaŽmogaus vertė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.