1945 metų sausio mėnesį evakuojant Štuthofo lagerį, kelios dešimtys tūkstančių apsiaustų, kostiumų, baltinių, puloverių, batų porų, kepurių, skrybėlių buvo suversta vienon krūvon, išvežta be jokios tvarkos į miestą Lauenburgą, suversta it jovalas į sandėlį-daržinę. Dalis to lobio buvo išvogta bevežant, visa kita – galas žino kam atiteko. Likę gyvi kaliniai savo daiktų niekas nebeatgavo. Žuvo visi pinigai, visos brangenybės, į knygas surašytosios.
Prieš pat lagerio evakuaciją užeinu pas Cymą, – visas išraudęs, jisai drebančiomis rankomis dėžes krausto, pakuoja.
– Ponas šarfiureri, – sakau aš jam, žemai nusilenkdamas, – gal tamsta man leistum iš apsiausto kišenės pasiimti mano pasą?
– Ką? Pasą? Kam tau jo reikia?
– Taip sau... Atsiminimas toks... Apsiausto kišenėj liko...
– Bėgti, žalty, rengies?! Negalima! Lauki
– Bet gi, ponas šarfiureri. ką gali žinoti... Žinoma, Trečiasai reichas galingas... nugalės... Bet pasas lieka pasas... Pagaliau, ponas šarfiureri, tamsta jau aiškiai rengiesi bėgti...
– Lauk, gyvuly! – kad šoks jis ant manęs, – užmušiu, gyvatei Lauk, lauk, bestija!
Iš išglebėlio Cymo tokios energijos nelaukiau. Kaip šiaudų kūlys išvirtau atbulas pro duris.
Taip ir liko mano pasas našlaitis našlaitėlis, nežinia kokion duobėn numestas...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip per vieną dieną laisvi inteligentai tampa „katorgininkais“? Ką reiškia ironiškas posakis „pilnateisiai lagerio piliečiai“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pirtyje iš jų atima daiktus, drabužius ir plaukus. Paskui liepia prisisiūti numerius ir moko maršo, štilštando ir kepurių nusiėmimo. Kiekvienas žingsnis atima dalį žmogaus tapatybės ir orumo. Posakis „pilnateisiai lagerio piliečiai“ yra ironiškas: jie neturi jokių teisių, o jų pilietybę sudaro tik dryžiai ir numeris. Toni Fabro patarimas „likviduoti praeitį“ parodo, ko siekia sistema: kad inteligentas nustotų būti savimi.
Rašiniui: Žmogaus vertėLaisvėIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.