Baisūs buvo kiti naikinimo lageriai, kur, būdavo, atveža kalinį ir tuojau nužudo. Bet tas pats žudymas faktinai vyko ir Dievų miško padangėj. Skirtumas buvo tiktai tasai, kad čia žmogų nukankindavo, čiulpte iščiulpdavo jo sveikatą, jo jėgas, versdavo jį mirti iš bado...
Kuri lagerių rūšis geriau atitinka mūsų amžiaus kultūros laimėjimus, dievaž, nelengva būtų nuspręsti. Pagaliau, – tai individualaus skonio reikalas...
Slenka, slenka klipatų komanda, slenka...
Kiekvienam katorgininkui tai įtikinamas memento mori. Visi vienodai nori gyventi. Ir visi vienodai žino: už mėnesio, už kito – vis tiek atsidursi klipatų komandoj.
Naujokas, pirmą kartą savo gyvenime išvydęs klipatų komandą, lyg proto nustoja. Ne mirties jam baisu, – baisu šito išniekinto žmogaus vaizdo. Ir ne tik žmogaus, – baisu šito išniekinto, subiauroto, sudergto mirties vaizdo!
Naujokas pats nepajunta, kaip jis ima visas virpėti, o jo pabalusios lūpos, keistai trūkčiodamos, tyliai kartoja:
– O, Viešpatie, Viešpatie!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas yra „klipatų komanda“? Kodėl šiame skyriuje pasakotojas beveik atsisako ironijos ir ką jis sako apie tuos, kurie siunčia žmones į lagerius?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Klipatų komanda yra išsekę, sergantys kaliniai, kurie tik slenka lagerio kiemu, kol miršta. Jų skaičius nemažėja, nes nuolat ateina nauji. Pasakotojas čia kalba lėtai ir gedulingai, kartoja „Slenka, slenka...“ ir primena, kad kiekvienas jų turėjo namus, šeimą, Tėvynę ir laisvę. Jis tiesiai sako, kad jokia politinė ar religinė idėja nepateisins tų, kurie siunčia žmones į lagerius. Toks atviras kalbėjimas rodo, kad knygos juokas nėra abejingumas: už jo slypi moralinis nuosprendis.
Rašiniui: Žmogaus vertėIstorijaDora
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.